Lentelė: Krikščioniškas požiūris

Kristaus keliai

Pagrindinių tekstų paskutinio skyriaus priedas

Lentelė: Krikščioniškasis požiūris: pasaulyje, bet ne iš pasaulio (žr. Jono 17 sk.)

Kiekvienas, kuris nori palikti savo netobulumą ir siekti perspektyvesnių savybių, pagrindiniu kriterijumi ir pagalba laikydamas Jėzų (žr. skyrius „...išgydimas" ir „Etinių vertybių pagrindai" bei „... kaip suprasti kasdienybę“) visų pirma turi
- būti teisingas pats sau ir tik iš tokios pozicijos mastyti apie kitus (užuot dėl visko tuojau pat kaltinęs kitus), plg. Mato 5,3 „Palaiminti turintys vargdienio dvasią“;
- klausytis savo sąžinės impulsų, bet vis tiek atsiverti kitiems (užuot tuos impulsus slopinęs), plg. Mato 5,5 ir 5,9 ...;
- matyti, jog sielos prasme gyvena dėl kitų, nors paties gerovė gali būti prielaida pagalbai kitiems suteikti, plg. Mato 5,7;
- ieškoti gyvosios Dievo Dvasios, taip pat galbūt pasitelkiant ir išorines formas (bet nesustingstant tik griežtoje formoje), plg. Mato 6,5-8... ir Jono 4,21-24;
- „būti“ religingu ir atitinkamai elgtis (užuot stengęsis tik sudaryti tokį vaizdą), plg. Mato 5,8;
- drįsti gyventi pagal naująsias įžvalgas, nors savo elgesį ir gali tekti kiek koreguoti, atsižvelgiant į kitus (užuot darius tik tai, kas šiame pasaulyje vertinama), plg. Mato 5,15;
- nepaisant naujų įžvalgų, būti kuklus ir tarnauti kitiems (užuot tapęs pasipūtėliu), plg. Mato 5,19 ir Luko 9,48...'

Tai – meilės ir išminties kelias. Žmogus nustoja buvęs kliūtimi savo paties kelyje. Krikščionybė – ne vien gyvenimo būdas, bet tikras dvasinis gyvenimas. Šiame kelyje Jėzumi gali naudotis kaip „kompasu", padedančiu tarp klystkelių atrasti tikrąjį kelią.

Rūpintis ne vien išore → tačiau būti aktyviam išoriškai →	- ir nepasikelti į visišką dvasiškumą, - ir įsitvirtinusiam viduje.
Užuot vien mąsčius → sutelkti dėmesį į turinį →	- ar pasilikus meditacinėje tuštumoje, - sąmoningoje, meditacinėje tyloje.
Ieškoti „išorinio Dievo Danguje"	- ir leisti jam įsikūnyti savyje.
Matyti nesikeičiančio Kūrėjo pėdsakus	- ir pasikeitimus (laisvame) gyvenime.
Nagrinėti gamtos dėsnius	- ir pajusti už jų esančią sukūrimo tvarką.
Netenkinti visų potraukių → bet integruoti →	- ir neišsklaidyti jų, - ir pakeisti.
Išnaudoti laiką, vietą ir aplinkybes bei jų dermę	- užuot buvus nepriklausomam nuo jų.
Dirbti išorėje	- ir melstis viduje. (Benediktinų principas)
Siekti suprasti kitų indėlį (aktyviai toleruoti)	- ir skleistis pagal savo paties tikėjimą.
Išnaudoti racionalų-analitinį smegenų pusrutulį	- ir „mitinį“ bei sintetinį smegenų pusrutulį – su juos jungiančiu tiltu.
Žinoti apie subjektyvų supratimą	- ir ieškoti subjektyvius svarstymus viršijančios diferencijuotos tiesos.
Mokytis iš (konstruktyvių) tradicijų	- ir leisti joms tapti paties gyvuoju dvasiškumu.
Naudoti pasiruošimo pratimus	- ir tikėtis malonės. (Krikščioniškas misticizmas)
Kalbėti Dievui asmeniškai	- ir jam padedant.
Mylėti artimus	- kaip save pačius.
Neleisti protui užmigti	- ir žvelgti giliau už jį.
Neištirpti visatoje → tačiau pasilikti visumoje →	- ir neužkietinti savojo „aš", - kaip sąmoninga jos ląstelė.
Gerbti kūną kaip įrankį	- ir augti protu ir dvasia.
Pripažinti gyvenimo pilnatvę ir atsakomybę	- praėjus pro „siaurus vartus“.
Kovoti už teisingus sprendimus žemės sąmonėje	- ir tikėti, jog kitame (sąmonės) lygmenyje egzistuoja Dievo planas.
Dalintis įžvalgomis su kitais	- kai jiems tai naudinga.
Pasikeisti aplinkoje ir visuomenėje	- pasikeitus vidumi.
Užjausti dėl žemės sielvartų	- ir džiaugtis Dievo vedimu.
Lankytis dvasinėse bendruomenėse	- ir asmeniškai eiti prie Dievo.
Gerbti žmonių įvairovę	- ir viskame leisti tarpti bendrai žmonių esmei.

...Taigi Kristaus kelias – trečiasis kelias, pralenkiantis akivaizdžius pasaulio prieštaravimus – kelias, vedantis į gyvenimo pilnatvę ir tikrąją dvasinę laisvę Dievuje. Paryškintose pagrindinio teksto dalyse tai paaiškinta išsamiau. Taip pat žr. Jono 17 sk. ir apokrifinės „Šv. Tomo evangelijos“ 22 sk. Tai nėra neryžtingumas – kuris užfiksuotų priešybes kaip problemą, – taigi ir ne „neapgalvotas sklaidymas tuščiomis kalbomis“. (Kartais vietoj neryžtingumo vis dar geriau būtų arba visiškai nesikišti į kurią nors temą, arba apsispręsti dėl vienos kurios nors pozicijos – žinant, kad kitas lygiai taip pat gali apsispręsti kitaip). Vietoj viso to trečiasis kelias yra mąstymas, ieškant abi priešybes pranokstančios pozicijos, kuris suteikia galimybę naujiems, laisviems išaiškinimams (postulatams, afirmacijoms, tezėms, sprendimams) – ir taip tą problemą išsprendžia. Tvirtai einantis šiuo gyvenimo keliu gali sėkmingiau žengti kitus žingsnius su Jėzumi per evangeliją, t. y, per kančios ir prisikėlimo (Velykų) ir apaštalų (Sekminių) istorijas. Šis žmogaus sugebėjimas, vis labiau artėti prie už pasaulio šydo paslėptos „tikrosios Dievo šviesos" (Jono.1,9), yra vaikščiojimo su Jėzumi ir pradžia, ir tikslas. (Žr. pagrindinio teksto 1 dalį.)

Asmeniniai žingsniai evangelijose yra susiję su didesnių įvykių raida apreiškime.

*) dichotomijas taip pat

Į pradžios puslapį
http://www.ways-of-christ.com/lt

Kitos temos ir pagrindinis tekstas
Jėzaus Kristaus keliai, jo indėlis į žmogaus sąmonę ir žmonijos bei pasaulio permainas: nepriklausomas rašinys, paremtas įvairių sričių tyrimais ir patirtimi, su praktiniais asmeninio tobulėjimo patarimais.