Rrugėt e Jezu Krishtit

 

Feja1) si "lidhje kthyese" e njeriut me Zotin – rrugėve me Jezu Krishtin.
1) Fjala religjion rrjedh nga latinishtja religio = rilidhje; me Zotin, i cili nga brendia merr formė edhe tek ne. Duke e krahasuar larg me njė hologram, diēka e ngjajshme ndodh edhe nė tė madhe.
 

Njohuri e problemeve mė tė thella nė jetėn njerėzore.

Sikurse pėr njė shėrim pėrmes lutjes, edhe pėr shndėrrimet e mėtejme nė njeriun do tė ishte sė pari pyetja e Jezu „A dėshiron tė shėrohesh?" (Gjoni. 5,6). Gjegjėsisht, a e din se cilat mospėrsosshmėri ende i ke, tė cilat duhet tė shndėrrohen, nėse nė rrugėn kah Zoti dėshiron tė ecėsh pėrpara?’ Njė „fije e kuqe" mund tė gjindet prapa ndodhive qė duken krejt tė thjeshta, qė rrallėherė shikohen si religjioze. Nė rritjen e njė fėmije nėpėr rini deri tek mosha madhore fitohen aftėsi tė reja; gjatė sė cilave megjithatė shpeshė fshihen aftėsitė fillestare tė tė pėrjetuarit. Mė vonė njeriu me ndihmėn e kujtesės dhe lutjes kėrkon t’a fitojė sėrish kėtė mėnyrė tė mbuluar natyrore tė tė pėrjetuarit. Aftėsitė e rritura gjatė kėsaj megjithėkėtė mbahen, pėrderisa forcimet e qenies prapė zbuten ose zbėrthehen. Ndarja e njeriut, nė intelekt dhe nė jetėn epshore tė pavarėsuar, ndarje kjo e krijuar nė jetė pėrmes „thyerjeve" shpirtėroro-mendore ose tė jashtme, dhe aty ndėrmjet njė mes vetėm edhe pak i integruar nė „zemėr", mundet kėshtu nė rrugė tė ndryshme prapė tė bashkohet mė fortė. Mundet tė tregohet se „fruti nga pema e njohjes" nė mitin e parajsės bazohet nė kėtė ndarje; dhe thėnia „Nė qoftė se nuk ktheheni dhe nuk bėheni si fėmijėt e vegjėl, ju nuk do tė hyni fare nė mbretėrinė e qiejve" mbėshtetet nė njohjen mė tė thellė tė mundėsisė sė kthimit - Jezusi nė Mateu 18,1-3; Marku 10,15; Luka 18, 17. Kėtu nuk bėhet fjalė vetėm pėr paanshmėrinė fėmijėrore, por pėr bazat fillestare tė zhvillimit, tė cilat madje janė „arketipike" 2) , d.m.th. mostra themelore tė parashkruara, njė pjesė e humbur e njė „udhėzuesi pėr pėrdorim" tė njeriut. Kjo rrugė mund tė shpie shumė mė tej se sa vetėdija e arsyes qė sot ėshtė e kufizuar.

2) Mposhtja e tipareve negative („djallėzore") pėrfshinė andaj mes tjerash edhe shėrimin e ‚pėrēarjes’ sė pėrmendur.
„Arketipik" ėshtė njė shprehje nga psikoanaliza e C. D. Jung etj.; mostra themelore tė ekzistencės njerėzore tė pėrjetueshme si figura tė ndryshme.

Kjo nuk do tė thotė, se njeriu mund t’ia dal me forcėn e vet. Jezu ofron njė rrugė reale, dhe fuqinė gjegjėsisht mėshirėn qė asaj t’i dal zot. Kėrkues, mistikė dhe alkimistė tė krishterė tė sė vėrtetės kanė kaluar shumė qartė rrugė tė tilla tė pėrkryerjes (krahaso p.sh. Mateu 5,48; Gjoni 10,34;...). Edhe shumė tė krishterė tė tjerė vetėdijshėm ose jovetėdijshėm kanė krijuar pėrvojė nė kėtė drejtim. Kjo ėshtė e pavarur nga ajo, se a kanė shkuar njė rruge mė tepėr tė brendshme, ose a e kanė realizuar besimin e tyre mė tepėr nė mėnyrė sociale, ose a i kanė bashkuar tė dyjat, nė kuptimin e njė „krishtėrimi tė plotė" siē e quajmė ne. Me dekada tė tėra, nė shumė kultura ėshtė kėrkuar tejkalimi i pėrēarjes sė brendshme tė njerėzve; edhe synimi i alkimistėve taoistė, llojet e ndryshme tė jogės, etj. japin dėshmi pėr kėtė 3).

3) Fjala indiane Yoga, fjalė pėr fjalė „vė nė zgjedhė" do tė thotė edhe kėrkim i njė rilidhjeje me origjinėn e tė gjitha sendeve, me amshimin. Kjo nuk do tė thotė, se njė rrugė tjetėr e tillė duhet tė shpie nė tė njėjtin cak sikurse rruga e krishterė.

„Njeriu Zot" ose njeriu i dėrguar nga Zoti Jezu Krishti, „Adami i ri" paraqet sinjalin, se qysh atėherė edhe njerėzit munden pėrsėri tė fitojnė tiparet e tyre fillestare tė derdhura; dhe se ka ardhur koha qė tė pėrmirėsohen shtrembėrimet qė nė ndėrkohė janė bėrė tė rrezikshme. Ai mundet nė vete tė bashkojė, si „rast fatlum" pėr Tokėn, lidhjen ndaj burimit fillestar tė kuptimit tė jetės, Zoti, dhe vetėdijen njerėzore me zhvillimin mė tė lartė. Fuqitė e degjenerimit ai mund t’i tejkalojė. Edhe nėse tregon dallime ndaj njerėzve tė tjerė, megjithatė ai ishte poashtu njeriu, i cili kėtė mund t’a zbatonte nė kėtė mėnyrė. Kėshtu njerėzit munden kėtė rrugė mė lehtė t’a kuptojnė, veēanėrisht nėse kėtė e bėjnė vetėdijshėm. Por edhe vet pėr tė tillėt qė nuk dijnė asgjė pėr Jezusin historik, jeta e tij duke pėrfshirė edhe ringjalljen nuk ėshtė pa ndikime, ngjajshėm sikur p.sh. nėse kafshėt nė njė ishull mėsojnė edhe diēka, kafshėt e llojit tė njėjtė nė ishuj mė tė largėt pėrnjėherė edhe mė shpejt mund t’a mėsojnė kėtė aftėsi, pasi qė kanė njė lloj fushe tė pėrbashkėt tė forcės, siē ka vėrejtur p. sh. R. Sheldrake.

Njė lidhje e brendshme e njeriut ndaj Krishtit dhe ndaj Zotit ėshtė e mundshme sė pari edhe pa ndėrmjetėsim kishtar; edhe nėse njė bashkėsi gjithnjė e pėrshtatshme e tė bashkėkrishterėve kryesisht ėshtė njė ndihmė. Teologjitė kontradiktore, tė cilat qenien e tėrėsishme tė Krishtit prapė e kishin ndarė nė njė pėrkujdesės priftnor dhe njė reformator social, nuk mjaftojnė mė pėr kėtė; edhe nėse disave mund t’ju japin pėrkrahje, posaēėrisht nėse njohin disa prej teologjive. Secili njeri i veēantė mund t’i pėrshtatet direkt Jezusit p.sh. „mbyllur nė vetvete", por nė fund edhe nė treg. Kjo mund tė ndodhė nė njėrėn anė me ndihmėn e kujtesės sė tipareve tė tij tė trashėguara (ungjijt). Por kush ėshtė i hapur pėr atė qė Krishti tė mundet tė perceptohet edhe pas vdekjes sė tij, (sikur edhe nė mėnyrė tjetėr, mes tjetash edhe pa kėtė dukshmėri tokėsore, edhe secili njeri sipas dėshmive tė shumta vdekjen e mbijeton si qenie e vetėdijshme), Krishti mund tė trajtohet edhe si veprues aktual. Tė ndierit bėhet i mundshėm „nė emrin e tij" gjegjėsisht me tė si 'vėlla tė madh' sė bashku tė luten tek Zoti baba, i cili tė gjithė i mbėshjellė. (krahaso Gjoni 15,16; Mateu 6, 7-15; Mateu 18,19-20). P.Sh.:

Zot, prejardhja ime, ndihma ime dhe shpresa ime!
Tė bashkuar me Jezu Krishtin * tė falėmnderit pėr gjithėēka qė vjen prej teje;
mė fal atė ēka mė ka larguar prej Teje **;
tė lutem mė lerė nė kėtė qetėsi qė pėrmes Frymės Tėnde tė bėhem krijues ***;
mė tėrhiq kah Rruga Yte.

*) Kush e shikon tė rrugės, mund t’a pėrfshijė edhe Marinė. Edhe tiparet mashkullore dhe femėrore tė njeriut ngriten pėrpjetė kėshtu.
**) Mė tej mundet ēdo tendosje qė ndihet negativisht, siē paraqitet konkretisht, 1. tė shikohet pėrbrenda (p.sh. trembja, mllefi, indiferenca dhe prepotenca; dyshimi i tepruar, ...ose njė problem; gjithėēka edhe nėse vetėm paraqitet nė mendime ose fjalė, krahaso p.sh. Mateu 5, 22). 2. nė vend qė tė vritni mendjen mė pas, pritni njė moment qetė, ashtu qė mundėsisht tė bėheni tė vetėdijshėm, se pėr ēka ėshtė fjala. Pastaj 3. kėtė balast qė ėshtė bėrė i kuptueshėm, madje fizikisht i ndjeshėm nė lutje i’a pėrcjellė Zotit (veē kėsaj ėshtė e mundshme, tėrė rruga e mėtejme jetėsore t’i dorėzohet Zotit gjegjėsisht Krishtit) 4. pritet qetė derisa kjo eventualisht bėhet e ndjeshme gjegjėsisht paraqitet njė gjurmė e lehtėsimit, ose krijohet edhe njė „pėrgjigje" nė vetėdije.
***) Nė heshtje ngjarjet e ditės mund tė „qetėsohen" dhe kėshtu qė ato bėhen mė tė afrueshme pėr pėrpunim gjegjėsisht pėr lutje. Atėherė aty ka prapė mė shumė ēiltėrsi pėr gjėra tė reja.

 

Domethėnia e etikės nė kėtė rrugė.

Njė rrafsh nė kėtė rrugė ėshtė "dashuria ndaj Zotit", i cili qėndron mbi tė gjitha „dhe ndaj tė afėrmit si ndaj vetes" (Mateu 19, 19); do tė thotė edhe ndaj vetes; tė duash veten, mund tė jetė poashtu pjesė e pėrpjekjes qė tė njohėsh detyrėn e tij nė rrethinė. Dashuria mundet tė lidhė me Krishtin, sepse ėshtė tipari i tij kryesor, i lidhur me menēurinė. Edhe rruga e Veprės sė Mirė nė frymėn e Krishtit shpeshherė nė ndikimet e brendshme dhe tė jashtme e bėnė tek tė kuptueshme rrugėn e krishterė. Jezu i ka mbajtur rregullat themelore etike tė caktuara; sepse njeriu „korrė (normalisht), atė qė ka mbjellė" (Gal. 6, 7); por pėrgjegjėsinė e ka shtruar mė fort mbi individin, sesa t’a theksojė ligjin e jashtėm. Gjatė kėsaj mund tė pėrjetohet, se nė brendinė e vet tė njeriut ka diēka, edhe nėse mund tė ndjehet vetėm si ndėrgjegje, e cila qėndron nė harmoni me Krishtin, nga e cila ndodh njė lloj „rilindjeje" e brendshme (Gjoni 3). Do tė thotė me kalim tė kohės njeriu si i tėrė bie gjithnjė e mė tepėr nė harmoni me frymėn, siē e ka jetuar mė parė Krishti. Kjo pikėnisje nė brendi mundet tė pėrjetohet nė zemėr ose nė shpirt gjegjėsisht frymė, llojet e pėrjetimit janė individualisht tė ndryshme. Sidoqoftė se si individi/individja e pėrjeton Krishtin gjegjėsisht forcat qė lidhen me tė, ėshtė e logjikshme qė sa mė shumė tė jetė e mundshme tė thirret nė ndėrgjegje, ēka veēmė ėshtė e njohur individualisht, nė mėnyrė qė njė kontakt mė direkt tė mund tė ndėrtohet mbi tė, edhe nėse fillimisht nuk mund tė konstatohen kurrfarė ndikimesh tė dhunshme.

Me forcėn, e cila kėshtu zhvillohet si mėshirim nė brendinė e njeriut, mund tė lidhet pastaj forca shėruese universale qė afrohet prapė nga „jashtė" nga Krishti gjegjėsisht Zoti. Edhe kėtu lloji individual i tė pėrjetuarit mund tė jetė shumė i ndryshėm, ajo megjithatė nė kėtė rast do tė jetė e qartė dhe do tė ketė ndikime pėrkatėse edhe pėr mjedisin. Pėrderisa thellėsishmėri tė tilla deri tani ishin tė kufizuara nė pak veta, tė cilėt pastaj vlenin si „mistikė",„tė shenjtė" etj., dukuri tė tilla nė kohrat tona „apokaliptike" mund tė zgjerohen edhe tek njerėzit, gjė qė sipas mundėsisė nuk njihet gjithmonė menjėherė nė rėndėsinė e saj; prandaj duhet kėtu poashtu tė pėrmendet. Ky ndikim universal „nga jashtė" ose pranohet ose nėn rrethana pėrplaset dhimbshėm mbi barrikadimin e atyre, tė cilėt nė brendinė e tyre nuk kanė pėrhapur asgjė tė afėrtė, kėshtu qė nė kėtė rast mund tė ndihet si „gjyq".

Mė udhėheq, ashtu qė tė mos i dėmtoj tė tjerėt nė rrugėn e tyre tek Ti;
mė prijė, t’u ndihmoj tė tjerėve nė Frymėn Tėnde;
mė mbroj nė rrugėn time; *
Mė ndihmo pėr kah harmonia mė e madhe me dashurinė Tėnde.

*) Kėtu mund tė pėrfshihen edhe tė tjerė.

 

Njė zhvillim i afėrtė nė pėrgjithėsi, nė kulturat qė nga zanafilla.

Sikurse nė shkallėt e zhvillimit nga fėmija deri tek njeriu i pjekur (shiko lart), shkallė tė ngjajshme tė zhvillimit janė kaluar edhe nė kulturat njerėzore. Kėto nė njėrėn anė sillnin aftėsi tė reja (njė tė dėshiruar, tė ndjerė dhe tė menduar mė e lirė), mirėpo nė anėn tjetėr zvoglonin mirėnjohjen e saj fillestare me tėrė „krijesėn" dhe pėrmes kėsaj grumbullonin probleme (krahaso p.sh. Jean Gebser, "Zanafilla dhe e tanishmja": vetėdije njėra pas tjetrės arkaike, magjike, mitike e arsyes; pėrveē kėsaj mund tė zhvillohet njė vetėdije mė fortė e integrueshme, e cila mund tė quhet p.sh. vetėdije e logjikės.) Edhe shembėlltyra tė ngritura kanė bashkėvepruar aty qė tė mund tė zhvillohen hapa zhvillimor, siē ishin tė dallueshėm qė nga bėrthama nė pėrgjithėsi, sė paku mundeshin tė shtrihen nė pėrmasa vendimtare kulturore. Kjo ndodhi pėrkundėr tė gjitha pengesave, por, siē u pėrmend, shpeshherė me humbje tė mėdha. Nė kohėn mė tė re veēmė ėshtė e dukshme se njerėzimi dhe popujt e tij etj. qėndrojnė para njė sfide tė fatit qė prapė tė realizojė „kėrcime tė kuanteve" apo hapa evolucioni mė tė vogla ose mė tė mėdha, nėse dėshirojnė qė tė mbijetojnė 4). Kėto janė tė caktuara qysh gati 2000 vjet. Kjo nuk duhet mė tė ndodhė mbi shpenzimet e aftėsive tė arritura sikurse tė arsyes. Nėse individė tė mjaftueshėm zhvillojnė njė vetėdije logjike gjithnjė mė tė tėrėsishme, nėse lidhen sėrish me zanafillėn e tyre hyjnore, gara me katastrofat apokaliptike mund tė fitohet ende me ndihmėn nga „lart". Kėtu bėnė pjesė edhe njė marrėdhėnie me lėvizjet e jashtme tė aktivistėve si lėvizja paqėsore etj., tė gjithė dashamirėt e kanė vendin e tyre "tė nevojshėm" nė "lojė" Shumė njerėz, nėpėr tė gjitha drejtimet e etabluara fetare, e kėrkojnė me gjasė atė vend; ata shkojnė pėrpara nė tė ardhmen dhe ndihmojnė qė tė pėrpunohet e kaluara, edhe nėse shumė mesatare ende mund tė sundojnė. Ėshtė ēėshtja e pulės dhe e vezės, se a ėshtė "shpėtimi" i jashtėm qėllimi apo pėrparimi ekzistencial i vetėdijes dhe i qenies sė njeriut. Shkallat e deritanishme tė vlerave duhet pashmangshėm tė transformohet, sepse njeriu mundet mjaft saktė tė parafytyrojė se kah duhet tė shpiej vazhdimi i programit tė deritanishėm tė vjetruar. Sikurse ēdogjė pjesė e sė tėrės ėshtė, ashtu edhe secila vepėr e mirė hyn nė tė tėrėn.

4) Shikimi pesimist nė librin e fundit tė Herbert Gruhl "Ngjitja nė qiell nė asgjė" nuk mund tė pohohet vetėm pėr atė arsye, sepse mund tė preket vetėm njė burim i harruar prej tij i zhvillimit gjegjėsisht fuqisė, e cila megjithėkėtė paraqet vetėm njė gjasė: Zotin.

Inspiro njerėzit, qė vendimet pėr jetė dhe vdekje ti lėnė nė duart e Tua *;
Ndihmoju atyre qė punojnė pėr krijesėn Tėnde;
Udhėhiqe Ti kėtė botė kah depėrtimi tek koha Yte e re e premtuar.**

*) Kėtu mund tė pėrfshihen edhe detaje ose mė pastaj tė pėrpunohen nė njė trajtim meditativ; p.sh. tė mbarojė lėkundja e dhunės dhe kundėrdhunės', 'dhunės t’i largohet baza pėrmes zgjidhjes sė problemeve', 'tė zhvillohet njė dialog paqėsor ndėrmjet dashamirėsve tė religjioneve', ... . 
**) Luka 11:2; 21:31. Zbulesa 11:16. Zoti mund ta ndajė dashurinė qė atij i jipet..

 

Do tė thotė vjen njė „kthesė" kah Zoti nė tė vogėl dhe nė tė madhe.

 

Gjoni 16, 12-13: Kam pėr t’u thėnė edhe shumė; por ju tani nuk mund t’a duroni.
Por kur tė vjen fryma e tė vėrtetės, ajo do t’ju udhėheqė me tė gjithė tė vėrtetėn. Sepse ajo nuk do tė flas nga vetėvetja; por ēka do tė dėgjojė, atė do ta flas, dhe ēka do tė jetė e ardshme, do t’ua kumtojė.

 

Lutja (utf-8)

Kthehu nė faqen fillestare http://www.ways-of-christ.com/sq

Rrugėt e Jezu Krishtit, kontributet e tij pėr vetėdijen e njeriut dhe pėr ndryshimet e njerėzisė dhe tokės: njė faqe informative e pavarur, me pikėpamje tė reja nga shumė fusha tė hulumtimeve dhe sfera tė pėrvojės; me udhėzime praktike pėr zhvillimin personal.