37 pagrindinio teksto skyriai siejasi su įvairiais evangelijų ir Apreiškimo Jonui tekstais. Galima skaityti atskirus skyrius arba skaityti pateikta tvarka. Taip yra geriausia norint aiškiau suprasti.
Biblijos studijos, t. y. tekstų skaitymas ir jų reikšmės nagrinėjimas yra vienas iš daugelio metodų. Studijuojant evangelijas, „ways-of-christ.net“ pagrindinis tekstas ir – ne mažiau svarbu – Dievas gali padėti jas giliau suprasti.
Kiekvienas, kuriam įdomesnis holistinis požiūris – įskaitant atstumtas mūsų sielos dalis – gali perskaityti ir pamedituoti, pvz., Evangelijos pagal Joną skyrių, o tada panagrinėti skyrių iš „ways-of-christ.net“ pagrindinio teksto.
Šis tinklalapis yra nuoseklus tekstas. Skyrius galima susirasti per turinį, o norint studijuoti tekstą, pravartu būtų jį išsispausdinti (pvz., pdf failą).
(Jonas ir jo mokiniai daugiausia nagrinėjo gilesnę dvasinę įvykių reikšmę.) Medituoti galima keliai būdais. Pirma, egzistuoja pagrindiniai bet kokiai meditacijai svarbūs reikalavimai. Dėmesį turite išlaisvinti nuo blaškančių nuotaikų ar problemų jas aiškiai apgalvodamas arba išsakydamas kitiems ir t. t., kad protas būtų pakankamai atviras. Neturite būti pavargęs, alkanas ar paveiktas alkoholio, tabako ir kt. Taip pat šalia neturėtų būti telefono, kuris meditacijos metu jus blaškytų. Pasirinktoje vietoje turite gerai jaustis, todėl nesirinkite vietos šalia jokių „elektroninį stresą“ sukeliančių elektros prietaisų. Patyrę žmonės kartais gali susikoncentruoti ir turguje, tačiau paprastai verta atsižvelgti į minėtuosius patarimus. Kartais evangelijos būdavo medituojamos užsimerkus tyliai kalbant Biblijos tekstą (pvz., taip darydavo Rožės kryžininkai). Tekstą jie išmokdavo mintinai, todėl dėmesį sutelkdavo ne į žodžius, o į turinį. Skaitymą paįvairindavo ritminiai judesiai. Jūs taip pat galite perskaityti tekstą ir užsimerkę leisti jam jus taip paveikti. Tai reiškia, be jokių aktyvių minčių, nes tikrasis meditacinis apmąstymas prasideda tada, kai liaujasi mintys. Jei mintys ir toliau iškyla, užuot aktyviai jas rutuliojus, paprasčiausiai reikia į jas „pažiūrėti“. Tai taikytina ir iškylant su meditacija akivaizdžiai nesusijusioms mintims (jei mintys siejasi su ateities planais, užsirašykite jas – tokiu būdu jas atidėsite bei būsite atviras meditacijai). Meditacijos metu nutikusius svarbius dalykus vėliau užsirašykite, kad galėtumėte geriau stebėti savo paties tobulėjimą. Meditacinis apmąstymas ves – bet nebūtinai – į „gilesnes“ meditacijos ir kontempliacijos būsenas.
Pravartu šalia lovos pasidėti bloknotą, kad pabudę galėtumėte užsirašyti svarbiausius žodžius. Taip bus lengviau prisiminti sapnus ir stebėti jų tęsinį. Jei dieną išvysite sapnuose regėtus simbolius, užrašai padės būti atviram sapnų atspindėtiems tikrovės sluoksniams. Pamatysite, jog ne visi sapnai yra tiesiog suvirškinti dienos potyriai, bet kad iš tiesų kažkas vyksta – kas ne mažiau svarbu už pačius dienos įvykius. 
Meditacija ir sapnai nėra okultiniai ritualai – tai tiesiog suteikia dvasiai pakankamai laiko atsiverti turiniui ar Dievui, užuot turiniui būnant prieinamam tik protu – kas nėra blogai, bet dvasiniams dalykams suvokti to nepakanka. Laipsniškai tai gali paliesti ir pakeisti visus mūsų esybės „sluoksnius“, įskaitant valią ir net kūną. Tik tada, kai medituojant ar sapnuojant atsiranda naujas supratimas, pamatomi reikšmingi simboliai arba pastebima pažanga kurioje nors gyvenimo srityje, galima sakyti, kad nagrinėjamas tekstas bent jau užuominomis „pasiekė“ vidų. Galbūt prireiks „gyventi“ su skyriumi savaitę ar net visą mėnesį. Po to galite eiti toliau, ypač jei pats to norite. Prieš keliaujant toliau, nebūtina kiekvieną skyrių paversti kasdienybe. „Žingsniai“ jau nebebus visiškai atskirti vienas nuo kito. Dievas leidžia žmogui turėti dvasinius patyrimus, kai jis (Dievas) to nori. Meditacija gali paruošti mus vidinei „didžiai akimirkai“, bet negali jos sukurti. Tačiau jokia teologija ar kas kitas nepakeis tokios papildomos vidinės praktikos – kuri gali padėti iš tiesų elgtis taip, kaip Kristus, užuot buvus tik teorija. 
Tačiau be meditacijos yra tiek metodų, kiek žmonių, ir visi jie veda į tą patį tikslą.

Bažnyčios vis dar retai siūlo būtent krikščioniškus meditacijos būdus – tokius kaip aprašytasis aukščiau. Jos labiau linksta seminaruose siūlyti paprastos formos meditacijas. Žmonės trokšta dvasinių išgyvenimų. Tai pagrįstas noras. Tačiau bažnyčios prarado daugumą savo dvasinių – todėl ir meditacijos – tradicijų ir dėl to siekia jas atnaujinti. Jos pradeda skolindamosi budizmo meditacijos formas, tokias kaip „Zen“ – paprastą pratimą tyloje, be budistiško ar induistinio turinio ir su krikščioniška arba neutralia įžanga. Žmonės taip pat medituoja krikščioniškus vaizdus* arba paskaito trumpą Biblijos ar kokio krikščionio mistiko raštų ištrauką ir tada ją medituoja. Senai gyvuojantis Atoso kalno graikų ortodoksų vienuolių paprotys aprašytas mūsų pagrindinio teksto skyriuje „Tyla dykumoje“: jie kartoja „kyrie eleison“ (Dieve, pasigailėk) kvėpavimo ritmu. Dainos ir himnai taip pat gali būti meditacinio pobūdžio. Galima įtraukti ir įvairius paveikslus bei simbolius iš senų bažnyčių (pastatų). Bažnyčioms labiausiai tiktų paprasčiausias būdas, t. y. dažnas tylos laikas: prieš maldas, per maldą, po maldos – laukiant tam tikro „atsakymo“ jausmo – ir pastoracinių konsultacijų metu. Neskaitant šių metodų pasiruošti susitikimui su Dievu, viskas gyvenime gali būti meditacinio pobūdžio – nors mūsų karštligiškais laikais tai sudėtinga. Bet kuriuo atveju, būtų absurdiška ir nemokšiška visus meditacijos būdus vadinti „nekrikščioniškais" (taip vadinti linkstama dėl nekrikščioniškų grupių meditacijos įvaizdžio, žinomo daug geriau už krikščioniškąją meditaciją).