Vegir Krists

- Leišir Krists -

 

Trś1) sem „endurtenging" mannsins viš Guš - į vegi meš Jesś Kristi

1) Oršiš „Religion" (trśarbrögš) er uppruniš śr latķnu re-ligio = endur-tenging; meš Guši, sem einnig tekur aš sér mynd „innan frį". Aš vissu leyti sambęrilegt viš almynd žar sem fyrirbęriš er į męlikvarša af svipašri stęrš.

Skilningur dżpri vandamįla ķ mannlegu lķfi

Lķkt og heilun meš bęnum er ķ framhaldi af mannlegum breytingum hęgt aš spyrja spurningu Jesś: „Viltu verša heill?" (Jóh 5,6); eša veist žś hvaša gallar žś enn hefur sem verša aš umturnast ef žś vilt komast į leiš Gušs? „Raušan žrįš" er unnt aš finna falinn bakviš augljóslega mjög einföld og sjaldan trśarlega įlitin skilaboš. Er barn žroskast frį unglingsskeiši til fulloršinsįra öšlast žaš nżja hęfileika sem hins vegar oft hylja upphaflega hęfileika til upplifunar. Seinna meir getur mašur enduröšlast žessa nįttśrulegu eiginleika. Žeir hęfileikar sem bęttust viš halda sér en žaš slaknar į heršingu ešlisins eša žį aš heršingin hverfur alveg. Klofnun mannsins ķ huga og lķf kemur til vegna sįlręn-andlegra eša utanaškomandi „brota" ķ lķfinu vegna ósamręndar mišju ķ „hjartanu" - er į žann hįtt unnt aš sameina į nż af hinum mismunandi vegum. Hęgt er aš sżna fram į žaš aš „įvöxtur af žekkingartrénu" ķ paradķsargošsögninni bendi til žessarar klofningar og aš ummęlin „ef žér snśiš ei viš og veršiš eins og börn, komist žér aldrei ķ himnarķki" byggi į dżpri skilningi į möguleikanum til aš breyta eša snśa viš - Matt 18,1-3; Mark 10,15; Lśk 18, 17. Mįliš snżst ekki einungis um barnaleg hispursleysi heldur um upphaflegan grundvöll žróunarinnar sem er hreinlega upprunanlegt 2), m.ö.o. forteiknaša grunnmunstur sem er tapašur hluti af „notkunarleišbeiningum" mannsins. Leiš žessi getur nįš langt śt fyrir utan skilningsmešvitund žį eins og hśn er takmörkuš nś til dags.

2) Meš žvķ aš sigrast į eigin neikvęšu („djöfullegu") eiginleikum nįlgumst viš lękningu okkar andlegu ‘bresta’.
„Archetypal" (upprunanlegur): hugtak śr djśpsįlfręšinni eftir C.G.Jung o.s.f.; grunnmunstur mannleg tilverunar sem hęgt er aš upplifa sem mismunandi myndir, t.d. ķ draumum.

Žaš merkir ekki aš mašurinn geti nįš žessu markmiši eingöngu meš eigin kröftum. Jesś bķšur raunhęfa leiš og kraftinn eša nįšina til aš aš nį žvķ. Leitarmenn sannleiks um Krist - dulspekingar og alkemistar - hafa augljóslega gengiš slķkar leišir til fullnašar (sbr. t.d. Matt 5,48; Jóh 10,34;...). Svo hafa ašrir kristnir menn öšlast slķka reynslu bęši mešvitaš eša ómešvitaš. Žetta er óhįš žvķ hvort aš žeir ašallega gengu innri leiš eša hvort žeir stundušu trś sķna ķ félagslegum tilgangi, eša žį hvort žeir – žį ķ skilningi „fullkomins kristindóms" – sameinušu hvort tveggja. Leitaš hefur veriš aš afli gegn klofningu mannsins ķ mörgum menningum; višleitni taótiskra alkemista og żmis afbrigši af jóga o.s.frv. bera merki um žaš 3).

3) Indverska oršiš „Yoga" (jóga), oršrétt = „tengja ķ ok" merkir einnig leit aš sameiningu viš žaš upprunalega og hiš óendanlega. Žetta žżšir žó ekki aš slķkar hugleišingar leiši okkur aš sama takmarki og vegi Krists.

„Gušsmašurinn"Jesś Kristur, hinn "nżi Adam", er dęmi um žaš aš menn geta upp frį žeim tķma enduröšlast į nż sķna huldu upphaflegu eiginleika og aš žvķ er komiš aš žęr afvegaleišingar sem žegar eru oršnar hęttulegar verši fęršar į rétta braut. Hann gat sem „lukkutilfelli" fyrir heiminn sameinaš ķ sér tenginguna viš hina upphaflegu uppsprettu aš tilgangi lķfsins - Guš - og hįžróaša vitund mannanna. Hann sigrašist į kröftum eyšileggingarinnar. Žrįtt fyrir žaš aš vera frįbrugšinn öšrum mönnum var hann jafnframt mašurinn sem gat framkvęmt žaš į žennan hįtt. Fólk getur žvķ gert žetta, sérstaklega į mešvitašan mįta. Og jafnvel fyrir žį sem ekkert vita um hinn sögulega Jesś hefur lķf hans sem og upprisa hans įhrif į žį – žessu mį m.a. lķkja viš žaš žegar aš dżr į eyju einni lęra eitthvaš hrašar žegar dżr į annarri eyju hafa lęrt žaš, žar sem žau hafa einhvers konar sameiginlegt aflsviš eins og t.d. R. Sheldrake komst aš.

Möguleikinn fyrir innra samband mannsins viš Jesś og Guš er lķka til stašar įn milligöngu kirkjunnar; jafnvel žó aš hentugur félagsskapur kristilegra trśbręšra sé yfirleitt gagnlegur. Hinar mótsagnarkenndu gušfręšitegundir er klufu hiš heilsteypta ešli Krists ķ andlegan rįšgjafa og félagslegan sišbótarmann eru ekki lengur sķšasta hįlmstrįiš žó žęr geti veitt vķsbendingar, sérstaklea ef einstaklingurinn žekkir fleiri en eina. Hver mašur getur stillt sig inn į Jesś, t.d. heima hjį sér, en einnig śti į markašstorgi. Žaš er annars vegar unnt meš žvķ aš minnast varšveittra eiginleika hans (gušspjöllin). Sį hinn sem er hins vegar opinn fyrir žeirri stašreynd aš hęgt er aš skynja Krist jafnvel eftir dauša hans getur įlitiš Krist sem virkan ašila ķ nśtķmanum. (Margir vitnisburšir eru til um fólk sem lifir af dauša sinn; yfirleitt ķ öšru įstandi en Kristur). Žessi tilfinning veršur möguleg „ķ nafni hans" ž.e.a.s. meš honum sameinušum sem 'stórum bróšur' er umlykur alla. (sjį Jóh 15,16; Matt 6, 7-15; Matt 18,19-20). Til dęmis:

Guš, upphaf mitt, hjįlp mķn og von!
Sameinašur Jesś Kristi* žakka ég žér fyrir allt sem kemur frį žér;
fyrirgefšu mér fyrir žaš sem hefur fjarlęgt mig frį žér **;
lįttu mig verša skapandi ķ kyrršinni ķ gegnum andann žinn ***;
togašu mig upp žķna leiš

*) Sį sem hefur tilhneigingu til aš lįta Marķu fylgja meš getur gert žetta. Karlmannlegir og kvenlegir eiginleikar mannsins verša žannig dregnir upp.
**) Frekari įstundun getur veriš: Svo mį hver hręring sem talist getur er neikvęš, eins hśn kom fram 1) vera skošuš innanfrį (t.d. hręšsla, heiftśš, hiršuleysi og hroki, yfirdrifinn efi, ...eša vandamįl, žó žaš komi bara fram ķ huganum eša meš oršum, sbr. Matt 5:22). 2) ķ staš fyrir aš grufla bķšiš ķ litla stund til aš vera mešvituš um hvaš mįliš snżst. Žį 3) afhendiš žį į žennan hįtt fundna byrši, jafnvel oršna lķkamlega tilfinnanlega, til Gušs ķ bęn. (Fyrir utan žetta er einnig hęgt aš setja allt lķf manns ķ hendur Gušs eša Krists). 4) bķšiš róleg žar til žaš veršur e.t.v. tilfinnanlegt.
***) Ķ kyrršinni geta višburšir dagsins ‚róast' og verša žannig ašgengilegri til śrvinnslu ž.e.a.s. ķ bęn. Sķšan er mašur aftur oršinn opnari fyrir nżjungum.

 

Žżšing sišfręšinnar į žessum vegi

Eitt stig į veginum „įst til Gušs", sį er ofar öllum stendur, „elska nįunga žinn eins og sjįlfan žig" (Matt 19, 19). Aš elska sjįlfan sig, getur veriš hluti af žeirri višleitni aš žekkja hlutverk sitt ķ kringum sig. Įstin getur gert manni kleift aš tengjast Jesś žar sem žaš er megineinkenni hans įsamt visku. Einnig munu góš verk ķ anda Krists oft gera veg Krists greinlegri. Jesśs varšveitti hinar gömlu sišfręšilegu grunnreglur; žvķ (yfirleitt) „ žaš sem mašur sįir, žaš mun hann og uppskera" (Gal 6,7); en hann lagši meiri įherslu į įbyrgš einstaklingsins heldur en hin ytri lög. Hérna getur mašur upplifaš aš žaš er eitthvaš innra meš okkur, t.d. eitthvaš sem skynjaš er sem vitund, sem er samstķga andanum sem Kristur var dęmi um ķ gegnum lķf sitt. Žennan punkt er sjįlfstętt hęgt aš upplifa ķ hjartanu, sįlinni eša ķ andanum. Žaš er gagnlegt aš yfirfęra žekkta eiginleika Krists į mann sjįlfan eins oft og mögulegt er; svo aš beinna samband geti komiš upp, skiptir ekki mįli žó įhrifin séu lķtil til aš byrja meš.

Mįtturinn sem žróast meš okkur į žennan hįtt meš nįšinni getur lašaš aš sér lękningarafl ķ gegnum „ytri" Krist og Guš. Hérna getur einstaklingsbundin upplifun einnig veriš mismunandi; ķ žessu tilfelli geta įhrifin į mann sjįlfan og samhengiš veriš öflug. Žessar upplifanir, sem fįeinir „dulspekingar" og „dżrlingar" upplifšu įšur, geta nśna dreifst į mešal fįbrotins fólks į okkar „opinberunartķma", mašur sér kannski ekki mikilvęgi žess strax og žvķ veršur aš minnast į žaš hér. Hinir viškomandi geta samžykkt žetta umbreytandi afl; annars getur vošinn veriš vķs fyrir žį sem hafa ekki žróaš nógu mikiš af eiginleikum meš žvķ, žannig getur žaš veriš skynjaš sem einhvers konar „dómur".

Leiddu mig svo ég skaši ekki ašra į vegi sķnum til žķn*.
Leiddu mig til aš ašstoša ašra ķ samręmi viš vilja žinn.
Bjargašu mér į vegi mķnum. **
Ašstošašu mig aš fara meš įst žinni.

*) sjį „Sišfręšilegar grunnreglur"
**) Hérna į nefna fleiri.

 

Skyld žróun į stórum męlikvarša, ķ menningarheimum sķšan į forsögulegum tķma

Eins og hjį žroskastigunum frį barninu til žroskašs manns įttu sér staš röš sambęrilegra mešvitunarstiga ķ mannlegum menningarheimum. Žaš hafši annars vegar ķ för meš sér nżja eiginleika (meira frelsi fyrir viljann, tilfinningar og hugsanir). Į hinn boginn minnkaši žaš upphaflegt traust til „sköpunar" ķ heild sinni, og žar meš fjölgaši vandamįlunum. (Sjį til dęmis Jean Gebser, „Ursprung und Gegenwart" - į žżsku: hver eftir annarri meš „śreltum", „töfrum", „dulspekilegum" og vitsmunarmešvitušum hętti, auk žess getur vitund žróast meš meiri sameiningarhęfileika). Framśrskarandi verur ašstošušu viš aš gera slķkt skref gagnleg fyrir menningarheima sķna. Žetta įtti sér staš žrįtt fyrir allar hindranir, en eins og minnst var į skašaši žaš eldri eiginleika. Nśna veršur mannkyniš aš višurkenna įskorunina, aš öšlast stjórn į frekari žróunarskrefum, ef žaš vill lifa af. 4). Žessir möguleikar hafa veriš til stašar ķ um 2000 įr. Žessi žróun mį ekki lengur skerša fyrri eiginleika eins og vitsmunina. Ef nógu margir einstaklinga žróa meiri almenna skynsemi og endurnżja tengingu sķna viš sinn gušdómlega uppruna 1) getur mannkyniš sigrast į opinberunarhamförum meš ašstoš aš „ofan". Žaš eru tengsl viš ašgeršasinna ķ heiminum eins og frišarhreyfinguna, allt fólk sem hefur góšan vilja mun hafa įkvešiš hlutverk ķ „leiknum". Mikiš af fólki, žvert į trśarlegar stefnur, er augljóslega aš leita aš žessu. Žaš stķgur inn ķ framtķšina og ašstošar aš vinna meš fortķšina - žó įkvešin „mešalmennska" geti veriš til stašar. Žaš skiptir ekki mįli hvort mašur telji markmišiš vera aš „bjarga" mannkyninu eša telji žetta vera vitundarframfarir. Hiš nśtķma gildismat veršur aš umbreyta, žvķ žaš er augljóst hvert hiš „gamla kerfi" leišir okkur. Allt er hluti af heildinni, žvķ hjįlpa allar góšar dįšir heiminum.

4) Viš erum ekki sammįla hinu neikvęša višhorfi ķ sķšustu bók Herberts Gruhl „Himmelfahrt ins Nichts" (į žżsku, „Upprisa er ekki neitt"), ašeins sökum žess aš mašur finnur fyrir gleymdum uppruna žróunar og afls sem er žrįtt fyrir allt bara möguleiki: Guš.

Fylltu fólk innblęstri til aš setja įkvaršanir er varša lķf og dauša ķ žķnar hendur *.
Hjįlpašu žeim sem vinna aš sköpun žinni.
Leiddu žennan heim til aš brjótast ķ gegn til žķns nżja tķma.**

*) Hér mį bęta upplżsingum viš, eša hugleiša slķkt eftir bęnir, į žennan mįta: 'aš binda enda į uppörvun į ofbeldi, 'leysa vandamįl meš žvķ aš taka ķ burtu žaš sem orsakar žau', 'aš halda frišsamlegar samręšur milli góšviljugra sem eru innan trśarbragša', ... .
**) Lśk 11:2; 21:31. Opinberunarbókin 11:16. Guš getur śthlutaš įstina sem honum er gefiš.

 

Fyrir liggur sem sagt „umsnśningur" gangvart Guši bęši į smįum sem og stórum męlikvarša

Ekki eru ašeins mannlegar hugmyndir um trśarbrögš mikilvęgar, heldur hinn upplifaš tenging viš Guš.

Jóh 16,12-13: „Enn hef ég margt aš segja yšur en žér getiš ekki skiliš žaš nś. 13: En žegar andi sannleikans kemur mun hann leiša yšur ķ allan sannleikann. Žaš sem hann segir yšur hefur hann ekki frį sjįlfum sér heldur mun hann segja yšur žaš sem hann heyrir og kunngjöra yšur žaš sem koma į.

 

Tilbaka į upphafsķšuna „Leišir Krists“
http://www.ways-of-christ.com/is

  Meira framboš og żtarlegri textar į öšrum tungumįlum.
Leišir Jesś Krists, framlög hans til mannlegrar vitundar og til breytinga mannkyns og jaršarinnar:
Óhįš upplżsingasķša meš nżjum sjónarhornum af mörgum svišum reynslu og rannsókna; inniheldur hagnżtar įbendingar fyrir persónulega žróun.