Vegir Krists

Óhįš upplżsingasķša
meš sjónarhorn frį mörgum
rannsóknarsvišum og reynslu.

 

Vegir Jesś Krists ķ mannlegri vitund og viš breytingar heimsins.

Efnisyfirlit:

1. hluti: kaflarnir er snśa aš skrefunum ķ gušspjöllunum.

2. hluti: kaflarnir varšandi opinberunina

Žetta er 3. hluti: Efnisatriši, spurningar um lķfiš:

Vinsamlegast bķddu uns sķšunni hefur veriš alveg halaš nišur til aš sjį sķšustu krękjuna.
9. Bęn fyrir friši, lķfi og jörš.
3. Grundvöllur sišfręšilegra gilda
5. Leišréttingar varšandi nśtķmalegar „Jesś-kenningar"
6. Nįttśruvķsindi og gušstrś
--  Vitund, heili og frjįls vilji mannsins
7. Jesśs og spurningar um mataręši
8. Jesśs og heilun - jafnvel ķ dag
9b.Blessun
9c.Kvörtun sem hugsanlegur hluti af kristinni įstundun
9d.Kristinn vegur - melting hins daglega lķfs.
10.Kristileg sjónarmiš ķ hagfręši og félagslegum umręšuefnum
11.Kristileg sjónarmiš ķ žjóšfélags- og stjórnmįlum
12.Trśarbrögš og heimspeki: Athugasemdir viš ręšu Habermas...
15.Kristin sjónamiš varšandi vistfręšilegar spurningar
16.Ófętt lķf
17.Nżjar sķšur į ensku og žżsku og 

Ķ 4. hlutann: Gamla testamentiš og framlag sökum oršręšu viš önnur trśarbrögš

Heimasķša meš tilvķsun ķ prentaša heildarśtgįfu allra hluta

Réttindi (innprentun Vegir Krists),

Netfang.

 

Bęn fyrir friši, lķfi og jörš.

Fyrsta efnisgreinin leišir til višeigandi višhorfa fyrir įhrifarķka bęn, įn mikillar śtskżringar. Ķ staš žrišju efnisgreinarinnar getur žś einnig fęrt Guši önnur mįl. Žś getur breytt bęninni og ašlagaš hana aš tilfinningum žķnum. Best er aš lesa hana hęgt og nota ķmyndunarafliš:

Guš, upphaf mitt, hjįlp mķn og von !
Ķ einingu meš Jesś žakka ég žér fyrir allt sem kemur frį žér;
og ég biš žig um fyrirgefningu fyrir žaš sem hélt mér ķ burtu frį žér;
Ķ žögn žessari biš ég žig um aš verša skapandi ķ anda žķnum;

Leiddu mig svo ég skaši ekki ašra į vegi sķnum til žķn;
Leiddu mig til aš ašstoša ašra ķ samręmi viš vilja žinn;
Bjargašu mér į vegi mķnum. *

Fylltu fólk innblęstri til aš setja įkvaršanir er varša lķf og dauša ķ žķnar hendur**.
Hjįlpašu žeim sem vinna aš sköpun žinni***
Leiddu žennan heim til aš brjótast ķ gegn til žķns nżja tķma.****

 

*) Hér mį bęta fleiru viš.

**) Hér mį bęta upplżsingum viš, eša hugleiša slķkt eftir bęnir, į žennan mįta: 'aš stöšva eflingu ofbeldis', 'aš leysa vandamįl meš žvķ aš fjarlęgja orsök žeirra', 'aš beita ašeins öryggisrįšstöfunum sem naušsynleg eru til aš veita fólki mannréttindi sķn', 'aš hefja frišsama umręšu į milli fólks innan mismunandi trśarbragša', ... . Žś getur skošaš Matt 5:9 og 26:52, og Yfirlżsingu kirknanna varšandi friš.

Hinar heilögu ritningar mismunandi trśarbragša lögšu upprunalega įherslu į barįttu mannsins gegn sķnum neikvęšu hlišum - biblķan, Kóraninn, Zend Avesta og Bhagavad Gita ... og ekki ytri strķš. Sķšar var oft litiš framhjį žessu eša žetta misskiliš, ķ dag er viss sišferšilegur grundvöllur trśarbragšanna, gagnstętt gildum žessara sjįlfselsku sišmenningar. Hin mismunandi trśarbrögš geta aš sjįlfsögšu haldiš ķ mismun sinn.

***) Nįttśran kallar į hjįlp. Tķmi er til kominn į bęn, Drottinn bjargašu okkar frį 'spenntu' nįttśruöflunum. Žetta kemur samt sem įšur ekki ķ staš breytingar ķ hegšun mannsins ķ tengslum viš afganginn af sköpuninni.

****)Lśk 11:2; 21:31. Opinberunarbókin 11:16; .... (-)

Sjį Mark 12:30. Bęnir innihalda bęši hina einlęgu trś į žeim hęfileika sem fariš er fram į - samkvęmt vilja Guš - og samsvarandi žökkum. Orš Jesś sem birtast ķ Jóh 16:23, „Hvaš sem žér bišjiš föšurinn um ķ mķnu nafni mun hann veita yšur", innihélt einnig oršin „...leyfšu svarinu aš umkringja žig" ķ hinum gamla arameķska texta (sbr. Neil Douglas-Klotz, Prayers of the Cosmos: Meditations on the Aramaic Words of Jesus). Aš bišja, aš lifa og breyta ķ hinum sama „anda" į heima saman. Hin nżju sjónarmiš žessarar sķšu standa ekki gegn hinum margvķslegu bęnum kirknanna. Sjį einnig bęn drottins, meš köflum śr biblķunni o.s.frv. varšandi bęn . Guš getur śthlutaš įstina sem honum er gefiš ķ öllum kirkjum. Žś getur skošaš Matt 5:9 og 26:52, og Yfirlżsingu kirknanna varšandi friš.

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

Grundvöllur sišfręšilegra gilda.

Jesśs Kristur setti hį gildisvišmiš varšandi sišfręšilega hegšun sem bżr innan einstaklingsins ķ staš žess aš öšlast ašeins gildi sökum žrżstings frį utanaškomandi lögum eša venjum. Žessu er ekki nįš fram meš žvķ aš hamra žvķ inn ķ einhvern aš utan, heldur meš lķfi, afhjśpa „ elska skalt žś Guš žinn, žś skalt elska nįunga žinn eins og sjįlfan žig". Aš „elska hvert annaš" (Jóh 13, 34) veitir okkur getuna til aš bregšast ķ samręmi viš okkar raunverulegu vitund. Įstrķkur Guš, viš getum getiš okkur til hans ęšri markmiša. Hvar sem einstaklingar, pör, hópar o.s.frv. innihalda žessa almennu įst getur mašur séš mismuninn. Žvķ meiri sem žessi višhorf lifa innra meš öllum žvķ minna mįli skipta hinar ytri, nįkvęmu reglur.

Efnisatriši, t.d. hinna eldri „Tķu bošorša" eru ekki śrelt, heldur hafa žau veriš višurkennd. Žau eru hįš menningarlegum breytingum, ekki ķ ašalatrišum, heldur aš įkvešnum hluta. Žegar er fęrt sönnur į žetta meš frįsögn Móses, sem upprunalega fékk ęšri śtgįfu af bošoršunum og baš sķšan um einfaldari śtgįfu fyrir žį sem voru ekki nęgjanlega žroskašir. Žessar sišfręšilegu meginreglur eru žęr sömu ķ kristinni trś, gyšingdómi og ķ ķslam. Nęstum öll önnur trśarbrögš hafa svipašar meginreglur, eins og sjį mį ķ „World Ethos - Declaration for the Parliament of the World's Religions" (sjį krękjusķšuna okkar: Nżjar sķšur į ensku og žżsku og). Jafnvel sišareglukerfi sem sér sjįlft sig sem „ótrśarlegt" eša hśmanķskt birtir tengingar viš gildi trśarlegar menningarheima. Sišfręši fjallar aš mestu um aš koma fram viš ašra į eins mannlegan hįtt og viš viljum aš komiš sé fram viš okkur, aš skaša ekki ašra, heldur hjįlpa. Žegar öllu er į botninn hvolft eru žetta helstu višmiš fyrir žįtttöku manns ķ hinum nżja tķma, en faširvoriš hefur žetta um žaš aš segja: „...Til komi žitt rķk!" (Matt 6) og Fjallręšan hefur žetta um mįliš aš segja: „Sęlir eru hógvęrir žvķ aš žeir munu jöršina erfa".
Ķ vķšari merkingu leišir žetta til mikilvęgra sjónarmiša fyrir mismunandi stig mannlegrar tilvistar. Vissir kristnir menn hafna sišfręši Fjallręšunnar sem „sišfręši varšandi hefšbundinn hugsunarhįtt" og telja ranglega aš žaš sé ekki višeigandi. Žó hśn veiti okkur ekki endilega leišbeiningar, t.d. til aš taka erfišar pólitķskar įkvaršanir, er hśn męlikvarši fyrir žęr. Ef aš svokölluš mannleg „įbyrgšarsišfręši" leišir til įkvaršana ķ žjóšfélaginu, sem er žaš gagnstęša sem Fjallręšan gerir rįš fyrir aš einstaklingurinn geri, ętti mašur ekki aš halda aš Jesś hefši įkvešiš slķkt į žann mįta.
Hver einstaklingur er įbyrgur fyrir sķnu hlutverki. Hópar meš įrįttu sķna og módel eru einnig įbyrgir fyrir sķnu hlutverki. Hver hópur žarf sinn eigin „sišfręšilegan hópakóša" eins og sumir fagašilar hafa nś žegar. Fyrir utan einstaklingsbundna sišfręši vęri „uppbyggš sišfręši" hópa og žjóšfélags naušsynleg. Lög meš gešžótta sķnum geta ekki komiš ķ staš žessa. 

Tķu bošorš Móses (Önnur Mósebók 20)

Sišfręši ķ Kóraninum

„Heimssišfręši" (sjį krękjusķšu okkar)

1.  Ég er Drottinn, Guš žinn... Žś skalt ekki hafa ašra guši en mig. (Žś skalt hvorki gera žér lķkneski...)

2.  Žś skalt ekki leggja nafn Drottins, Gušs žķns, viš hégóma (žvķ aš Drottinn mun ekki lįta žeim óhegnt sem leggur nafn hans viš hégóma)

Veriš skjótir til aš minnast Allah og hverfiš frį öllum athöfnum. (sśra 6,9*)

(Žetta žvertrśarlega samkomulag snerti ekki sameiginlega hugmynd um Guš. T.d. varšandi bśddatrśarmenn, var ašeins „sķšasti sannleikur/sķšasti raunveruleiki" višurkenndur, tįknar eitthvaš sem nęr śt fyrir hinn efnislega heim.)

3.  Minnstu žess aš halda hvķldardaginn heilagan.

Žegar kallaš er til bęna į föstudegi, žį veriš skjótir til aš minnast Allah (sśra 6,9*)

 

4.  Heišra föšur žinn og móšur (svo aš žś veršir langlķfur ķ landinu sem Drottinn, Guš žinn, gefur žér.)

Drottinn žinn hefur krafizt žess aš žś sért foreldrum žķnum vęnn..., tala til žeirra meš viršingu hlżjum oršum. ...Gef ęttingjum žķnum žaš sem žeim ber, einnig snaušum mönnum og farandi... (sśra 17,23-26*)

 

5.  Žś skalt ekki morš fremja.

Engum manni skalt žś bana, sem Allah hefur forbošiš aš vinna mein, nema til refsingar vęri fyrir morš ešur ašra stórglępi.. (sśrur 17,33 og 5,32*).

Skuldbinding menningarheims sem hefur ekki ofbeldi og lotningu fyrir öllu lķfi.

6.  Žś skalt ekki drżgja hór**

Eigiš skulu žér hórdóm drżgja. Žvķ žaš er sišlaust og sönn svķvirša (sśra 17,32)

Skuldbindingar menningar er varšar sambśš manns og konu (gegn skašlegri notkun kynferšis...) 

7.  Žś skalt ekki stela.

9.  Žś skalt ekki girnast hśs nįunga žķns.

10.Žś skalt ekki girnast konu nįunga žķns, žręl hans eša ambįtt, uxa hans eša asna eša nokkuš žaš sem nįungi žinn į.

Falli žjófnašarsök į karl eša konu, skal handhögg vera sś hegning... En hverjum sem išrast misgjörša sinna og bętir rįš sitt. mun Allah fyrirgefa. (sśra 5,38-41*)

Skuldbinding menningar er varšar samstöšu og sanngjarnt hagkerfi...

8.  Žś skalt ekki bera ljśgvitni gegn nįunga žķnum

...Žér sem trśiš, beriš stašfastir réttlętinu vitni fyrir Allah, jafnvel gegn yšur sjįlfum, foreldrum yšar eša fręndum... Sśra 4,135*. (varšandi svik sjį sśra 2,188*)

Skuldbinding menningar er varšar umburšarlyndi og lķf meš sannsögli...

*Notuš er egypska talningin sem algengust er ķ ķslömskum löndum. Ašrar śtgįfur gętu tališ versin į annan mįta; žį geturšu finniš nefnd efnisatriši į undan eša eftir versnśmerinu ķ sömu sśru.

**) Sérstaklega hér hafa hin mismunandi trśarbrögš bętt viš mismunandi atrišum. Žetta gęti hjįlpaš okkur viš aš skilja aš ekki eru endilega öll atriši góš fyrir alla. Žaš hefur aš auki aldrei veriš nęg ašgreining į milli hreinna trśarlegra meginreglna og ķtarlegri veraldlegra laga. Žetta hefur samt sem įšur ekki ķ för meš sér aš trś og lög ęttu aš vera ķ miklum mótsögnum.

Eftir flóšiš mikla, fyrir įšurnefnd tķu bošorš, voru vissar grundvallar sišfręšilegar meginreglur samkvęmt hinni biblķulegu hefš sem voru ķ gildi fyrir allt mannkyniš, ekki bara fyrir gyšinga: 
- viršing fyrir mannslķfi (Fyrsta Mósebók 9:6), og ekki aš borša kjöt af lifandi dżrum. Rabbķnagyšingdómurinn bjó sķšar til sjö „Bošorš Nóa" fyrir žį sem eru ekki gyšingar: 
Žś skalt ekki morš fremja, žś skalt ekki kvelja dżr; žś skalt ekki stela; žś skalt ekki drżgja hór; žś skalt ekki tilbišja ašra guši/lķkneski (žrįtt fyrir aš žeir sem vęru ekki gyšingar žurftu ekki aš tilbišja Guš į sama mįta og gyšingar); žś skalt ekki bölva Guši; žś skalt hafa réttarsali.

Žaš er gagnlegt aš hafa ķ huga bęši vandamįlin sem viš höfum uppgötvaš ķ okkar eigin persónuleika og okkar eigin jįkvęšu eiginleikum, til aš fylgjast meš framvindunni į mešvitašan mįta. Žaš eru nokkrar leišir fęra til aš framkvęma žetta:
1. Vinna beint meš vandrįšin tilvik ķ lķfinu. Jįkvęš įform. Jesśs hvetur einnig fólk til aš lķta fyrst į sķn eigin vandamįl. Ķ Kóraninum er žetta žekkt sem „Hiš mikla Jihad", hiš „Heilaga strķš", sem er mikilvęgara og erfišara en allar ytri deilur. Margar deilur vęri hęgt aš leysa į jįkvęšan mįta į žennan hįtt.
2. Beinar bętur og 3. Fyrirgefa beint hvort öšru, eins mikiš og mögulegt er, eša aš segja Guši frį vandamįlunum ķ bęn svo hann geti unniš meš žau og hljóta fyrirgefningu ķ sįl manns. Jesśs talar einnig um „aš borga sķšasta eyri". (En sjį 5).
4. Ef engin önnur leiš er fęr getur mašur framkvęmt góšar gjöršir fyrir ašra fyrir utan žęr sem hafa skašaš ašra. Mikiš af hlutum verša góšir vegna Gušs ef mašur t.d. tekur eitthvaš aš sér til almannaheilla.
5. „Bišjiš til Gušs ķ mķnu nafni", hérna fyrir fyrirgefningu hans og miskunn ķ frekari lķfsžróun manns. Žetta er hin mikilvęga hjįlp sem hrein hśmanistasišfręši getur ekki veitt manni. Örlög eru ekki lengur upplifiš sem eitthvaš vélręnt, heldur eru žau leidd af Guši. Fundnar eru lausnir į öllu og allt er žróaš ķ okkar žįgu og annarra, séš ķ ljósi hans ęšri visku. Eiginleikar mannsins verša svipašri og Gušs.

Einnig mį finna aukasķšu „Almennt kristin sjónarmiš ķ žjóšfélags- og stjórnmįlum" og „Kristileg sjónarmiš ķ hagfręši og félagslegum umręšuefnum".

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

 Leišréttingar varšandi nśtķmalegar „Jesś-kenningar".

Ķ texta heimasķšunnar hafa einhliša kenningar žegar veriš leišréttar į beinan eša óbeinan mįta - meš ašstoš nżrra ašferša eša skilnings. Hér er litiš į ašra ruglingslega vinsęla sögu, fulla af „ęsiblašamennsku". Viš kynnum ekki slķkar bękur og žvķ er eftirfarandi frįsögn ašeins ętluš žeim er žekkja til mįlsins og lįta žaš fara ķ taugarnar į sér.

1. Varšandi bękur Qumran tślkušu žessir rithöfundar flestar biblķulegar lżsingar į Jesś sem falskar.  Jesśs og lęrisveinar hans įttu einfaldlega aš hafa veriš skęrulišar gegn rómverskri stjórn.*

Žeir reyndu aš gera žetta įhugaveršara meš samsęriskenningu sem lżsti žvķ yfir aš 75% ritningar Qumran - fannst 1947-1956 - hefši veriš helst haldiš leyndri af fręšimönnum kažólikka. Viš žurfum ekki aš verja kirkjurnar en žessar upplżsingar eru einfaldlega rangar. Hópurinn sem rannsakaši hin gömlu efnisatriši innihélt vķsindamenn sem voru rómversk-kažólskir, mótmęlendur, biskupakirkjumenn, gyšingar og jafnvel trśleysingjar. Töf varš į verki žeirra sökum margvķslegra tślkana į stuttum og skemmdum gömlum verkum. En žegar hin „ęsifengna bók" var gefin śt hafši 80% af Qumran textann žegar veriš gefinn śt. Įriš 1992, einu įri eftir aš hinir „ęsifengnu" rithöfundar skrifušu ašra kilju sem lżsti žvķ yfir aš 75% hafši enn ekki veriš śtgefinn hafši afgangurinn žegar veriš gefinn śt.

Žegar žeir skrifušu tślkanir sķnar uršu žeir aš setja fram og sameina margar ögrandi kenningar til aš nį fram nišurstöšu sinni. Samkvęmt žeim voru hin gömlu skrif ekki forkristin heldur frį tķma Jesś**. Žau eru samt sem įšur ólķk aš bakgrunni og tķma. Söfnušur Qumran var til öldum saman. Žaš er ekki hvorki hęgt aš tengja žaš Essenum, eins og rithöfundarnir reyndu, né hinum herskįu „Selótum" sem höfšu sķšar mišju sķna „Massada" ķ įkvešinni fjarlęgš.  Mašur gęti boriš Qumran saman viš vistfręšileg, andleg samfélög okkar tķma.  Žeir hljóta aš hafa haft sambönd alls stašar. Žeir fengu vissa helgisiša frį Essenunum; prestar musteris ķ Jerśsalem létu žį hafa lista yfir dżrgripi musterisins - sem žżšir aš žeir töldu aš Qumran fólkiš hefši engin bein tengsl viš deiluna viš Rómverja og žvķ vęri listinn öruggur ķ žeirra höndum. Žeir gętu einnig hafa haft sambönd viš einstaklinga sem voru nįnir Selótunum.

Höfundarnir skrifušu aš Essenarnir voru ekki dulspekimunkar, heldur herskįir andspyrnumenn gegn Rómverjunum.  Allt sem birt hefur veriš um Essenana lętur ķ žaš skķna aš žeir voru frišarsinnar, gręnmetisętur, frį hinum trśaša gyšinglega dulspekiskóla, sem hörfušu frį heiminum sökum sinna hreinleikareglna lķkt og ķ Zaražśstratrśnni.  Žvķ var įstęša fyrir žvķ aš höfundarnir ruglušu Essenum saman viš Selóta.

Samkvęmt höfundunum hafši Jóhannes skķrari, Jesśs og Jakob, (hįlf)bróšir Jesś, allir sömu „ofbeldiskenndu" hugmyndir um Essenana.  Žessa kenningu, sem einnig er byggš į öšru įšurnefndum śtleggingum, er ekki hęgt aš byggja į Qumran verkinu. Žaš er ekki hęgt aš bera augljós kennsl į Jesś, Jakob og Jóhannes ķ žessum skrifum.  Höfundarnir bįru kennsl į „kennara réttsżni/réttlętis", augljóslega leišandi einstaklingur ķ söfnušinum, sem Jakob, įn nokkurs konar sönnunar. Kenningin aš žessi kennari réttsżnar hafi veriš leištogi herskįa fólks er ekki byggš į sönnunum og er ekki mjög lķkleg. Žaš er hugsanlegt aš söfnušurinn hafi višurkennt hann sem hiš ęšra, andlega vald, mišaš viš hiš śrkynjaša vald musterisins. Hin birta lżsing į Jakobi getur heldur ekki til kynna einhvern meš herskįan bakgrunn. Žessi Jakob, ekki lęrisveinninn Jakob heldur bróšir Jesś, sem leiddi hinn frumkristna söfnuš Jerśsalem, hlżtur aš hafa veriš einstaklega umburšarlyndur og samhuga einstaklingur. Hann var hófsami į mešal lęrisveinanna meš sķnar mismunandi skošanir. Hann, talaš um ķ myndum varš aš sitja į milli Péturs og Pįls til aš halda söfnušinum saman.

Til aš lżsa žvķ yfir aš Pįll vęri rómverskur fulltrśi uršu žeir aš smķša kenningu varšandi žaš aš Rómverjarnir hafi fangaš Pįl til aš skapa žį „tįlsżn" aš hann vęri einn af lęrisveinum Jesś. (Ķ texta okkar „Vegir Krists", eru dulspekilegar upplifanir Pįls sagšar vera sannar, sama hvaš hefšbundnar hugmyndir um hann gętu gefiš til kynna, t.d. varšandi konur. Žetta mį bera kennsl į meš žvķ aš rannsaka dulspekilegar upplifanir, nokkuš sem höfundarnir geršu greinilega ekki).

Qumran skjölin eru einfaldlega skrif aldanna um lķf Jesś. Žau lįta ķ skķna vissa siši žess tķma og eru į vissan hįtt lķk įkvešnum kenningum Jesś, žeim Jesś sem lżst er og ekki hins óraunverulega, herskįa Jesś. Önnur rit hafa löngum veriš žekkt sem „óvišurkenndar", sum fundust sķšar, t.d. rit Naq Hammadi, sem į uppruna sinn ķ kristnum hópi ķ Egyptalandi. Žaš er hugsanlegt aš Jóhannes skķrari hafi upprunalega veriš tengdur Essenum eša Qumran, eša aš hann hafi aš minnsta kosti veriš višurkenndur sem viršingarveršur gestur. Žaš er einnig mögulegt aš Jesś hafi hitt žetta įhugaverša fólk. (En į heimasķšu okkar „Vegir Krists" er minnst į aš hann hafi mitt mikiš af mismunandi fólki sem ašhylltir margar mismunandi stefnur en žaš žżšir žó ekki aš hann eša kenningar hans hafi įtt uppruna sinn frį einum af žessum stefnum.)

2. Ašrir höfundar tóku žįtt ķ įšurnefndri umręšu varšandi Jesś žar sem mikiš af smįatrišum var tengt viš sögu gyšinga, en įn žess aš leysa įšurnefndar mótsagnir. Meš žvķ aš rżra Jesś ķ vissum hlutum žessa lesefnis sem sagnfręšilega įžreifanlegan, hreinan upprisusiš įlķka žeim er tilheyršu hinum sįlugu egypsku konungum og hugsanlega Essenar og seinni hefšir eiga rętur sķnar aš rekja til žess leyna žeir lesendum sķnum žvķ endurnżjandi framlagi sem Jesśs fęrši hvaš žetta varšar. Žaš hefši ekki skašaš sambandiš į milli sögulegra hópa į borš viš Essena og Templararegluna ef žeir hefšu komist af įn hinar gagnupprisukenningar. Hin dulspekilega leiš til aš lķta į gjöršir Jesś tżndust į tķmum frumkristni og žaš var of erfitt fyrir Gyšinga-kristna og dulspekihópa aš skilja žaš. Žess vegna er tilgangslaust aš reyna aš sanna aš žaš sem žeir trśšu hafi veriš sannleikurinn žegar mašur tekur miš af trś žeirra. Ašrir skildu einungis sannleiksbrot, eins og sżnt hefur t.d. veriš meš marga frumkristna einstaklinga sem trśšu meira į almennt mikilvęgi upprisunnar; einnig voru žeir til sem notušu „umręšurit" undir nafninu „Filipusargušspjall" ķ žessu samhengi. Pįll, sem var passaši vel ķ hlutverk „vonda mannsins" var ekki eina uppspretta žessara hefša sem héldu lķfi ķ kenningum er varša efnislega og andlega umbreytandi ešlis Upprisunnar. Žeir sem bįru vissa viršingu fyrir almennt višurkenndri śtgįfu sem lįtin var ganga ķ erfšir ķ sögu kirknanna geta aušveldlega nįlgast sannleikann heldur en žeir sem hafna öllu sem passar ekki viš trś žeirra į hugsunarlausan hįtt
Žegar slķkar athafnir leiša til stöšugrar ófręgingar Jesśs Krists getur žaš haft andlegar afleišingar sem nį śt fyrir mannleg mįlefni.

3. Žaš voru einnig tilgįtur varšandi margar „grafhvelfingar sem innihéldu bein Jesś" ķ Ķsrael og annars stašar. Hvaš varšar Mišausturlönd, žar sem grafarręningjar koma til spilanna, var beinakassa stoliš. Žar sem žśsundir slķkra kassa eru varšveittir ķ söfnum og žar sem beinin voru fjarlęgš og grafin aš nżju er nįnast ómögulegt aš komast aš įreišanlegri nišurstöšu varšandi einstaklinganna. Nöfnin sem eru oft grafin į kassana sanna ekki neitt. Lķkindakenning śtilokar einnig lķkindi į milli nafna mismunandi fjölskyldna.
Heildręn sagnfręšileg rannsókn myndi ekki hefjast į žeirri įlyktun aš upprisa į hefšbundin mįta hefši ekki veriš möguleg. Žaš myndi einnig vera ķ samręmi viš samtķma vitundarstig, ekki ašeins til aš skilja spįdóm sem tengja mį Jesś sem uppsprettu einstaklingsbundinnar vonar um Jesś fyrir 2000 įrum, heldur aš lķta į žaš sem eitthvaš raunverulegt, sem bķšur enn efnda.

Frekari upplżsingar (į ensku): http://dukereligion.blogspot.com/2008/01/talpiot-tomb-controversy-revisited.html 

* 4. Žaš eru einnig fleiri tilgįtur varšandi lķf Jesśs sem stušla aš mismunandi hugmyndum. enskar/žżskar uppfęrslur. Žaš var meira segja önnur tilgįta: Jesśs gęti hafa veriš Móses, eša egypskur faraó, eša Jślķus Sesar, eša bżzanskur keisari (!).

**Žaš undarlega er aš svona bękur minnast ekki į aš mjög gamall gušspjallartexti frį 1. öld fannst einnig ķ Qumran. Til dęmis var ein kenningin sś aš Jesś hafi veriš fylgjandi vantraustsstefnu heimspeki, sem įtti uppruna sinn aš rekja til Grikklands... Žaš sżnir, žegar hann er borinn viš nśtķmatexta, aš žeir voru lįtnir ganga ķ erfišir į réttan mįta.

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

(Nįttśru)vķsindi og gušstrś.

Lögmęti vegs vķsindamanna til Gušs

Jesśs višurkenndi aš til vęri fólk sem žarf aš fylgjast meš, telja, męla og vega svo aš hęgt sé aš svara trśarlegum spurningum. Žannig var ķ tilfelli Tómasar sem tįknar „vķsindalegu tżpuna" į mešal lęrisveinanna og dregur upp mynd af mörgum einstaklingum okkar tķma. Žegar hann fékk tękifęri til aš rannsaka hvort Jesś stęši ķ raun fyrir framan hann sagši Jesś: „Ei vera vantrśašur, heldur trśašur". Jesś vildi aš Tómas beitti sinni nżju upplifun meš žvķ aš ķhuga svo hreinskilnislega og djśpt aš rętur efa hans myndu hverfa og sannleikurinn rynni upp fyrir honum. Žaš aš Jesś žurfi aš segja žetta į eftir žżšir ekki aš Tómas hafi veriš vantrśašur mašur, nśna „veginn" af hinum ytri raunveruleika og „neyddur til aš trśa", jafnvel žó hann óttašist refsingu. Žaš žżddi samt sem įšur aš Tómas hafši višhaldiš getu sinni til aš nį nżrri sannfęringu į sjįlfstęšan hįtt. Slķk mešferš į stašreyndum og hugsunum er ekki fordęmd hér eins og sumir śtskżrendur misskildu sökum skorts į žekkingu į mannlegri vitund. Žrįtt fyrir žaš varš Tómas samt aš lęra aš žaš eru ašrar leišir til aš sannfęra mann sjįlfan, jafnvel įn žess aš lķta į efnislegar stašreyndir. Jesśs vissi hvaš var rétt fyrir Tómas. Hann vildi ekki žvinga neinn. Slķkt hefši veriš of lķkt dómsstólum og žaš er engin įsetningur ķ aš ögra hann ķ aš neita einhverju sem hann var ekki tilbśinn aš įkveša.

Vķsindi sem hunsa tķšar upplifanir žegar eitthvaš passar ekki viš hinar gömlu kenningu eru ekki nein vķsindi. Sannur snillingur į boš viš Einstein „stjórnaši ekki žekkingu", heldur hóf hann rannsóknir sķnar į opnum spurningum. Žessi leit getur einnig veriš ein af mörgum vegum til Gušs, svo lengi sem tilefniš er heišarlegt og vķsindin eru ekki spillt af hagfręšilegum eša vafakenndum hagsmunum.

Hiš ytra starf vķsindamanna, athugun, tilgįta, kenning og stašfesting er ķ flestum tilfellum ófullnęgjandi sem hin eina ašferš žegar mannśšleg fręši og trśarlegar spurningar eru rannsakašar. Žaš snżst ekki įvallt vera į stašnum sem vafalaust eša jafnvel endurskapar ęšri raunveruleika (eins og lęrisveinar Jesś upplifšu žaš); eša opnar augun fyrir žvķ (eins og minnst er į ķ Jóh 1, 51).  Samt sem įšur eru vķsbendingar um „lög" innan manneskjunnar og śt fyrir hana, sem eiga ekki upptök sķn į hinu žekkta sviši efnis og krafts, heldur birtist ašeins ķ formi įhrifa sinna. Lķfsorkan, athafnirnar sįlarinnar/hugans og vitundarinnar... (Įkvešin dęmi ķ nokkrum stöšum ķ megintexta ways.of-christ.net). „Forvķsindalegar" hefšir żmissa menningarheima afhjśpa oft raunvķsindalegar ašferšir og vķsindalegt ešli. Ķ dag er einnig mögulegt aš žróa višeigandi ašferšir er varša skynjun og mat eins og vķsindalega ķhugunarefni Goethes sżna. Einnig er žekkingarfręši til, sem R. Steiner lagši grunninn aš eftir undirbśning Goethes. Nżjar vķsindalegar nįlganir į borš viš skammtaešlisfręši og skammtalķffręši, nż stjarnešlisfręši og aš lokum žróun nżs „višmišs" eša heimsżn hefur sömu tilhneiginguna. Ķ flestum tilfellum įn leitar aš nżjum ašlögušum ašferšum er varšar efnisatrišin eins og kenning Steiners.
Viš vitum žvķ aš nśverandi vķsindaleg žekking a) sżnir ašeins örlķtinn hluta af raunveruleikanum;
b) grundvöllur vķsindanna hefur oršiš sķfellt meira afstęšur. Lķta mį į efni sem samžjappaša orku, eša jafnvel sem žéttašan anda. Orkutegundir geta nįš meiri hraša en ljóshraša og allt aš takmarkalausri („hrašeind"...). Žessar eindir geta oršiš „yngri". Tķminn veršur afstęšari heldur en hvaš varšar afstęšiskenninguna. Žessar eindir geta yfirgefiš rżmi okkar į žennan mįta og birst aš nżju frį einhverju į borš viš aš vera hafinn yfir heiminn - žvķ er rżmiš ekki eins algilt heldur en žaš virtist vera ķ kenningunni varšandi „sveigt tķmarśm". „Upplżsingarnar" sem eftir eru (hugtak ķ stżrifręši) eru ekki įžreifanlegar, įn efnis og orku, og er žvķ ekki hęgt aš lżsa meš gömlum ašferšum. Mašur gęti kallaš žęr „vitund".
c.) Allt til dagsins ķ dag hefur žessi skipting hinnar gömlu heimsżnar ekki reynst vera „sönnun į tilvist Gušs", ķ besta falli undirbśningur. Žaš nęgir sumu fólki žvķ žaš var ašeins hindraš af śreltri efnislegri sżn og getur nśna tekiš frekari skref til Gušs į beinni hįtt. En, sjįšu žetta! Žetta heldur įfram. Hvaša „upplżsingar" eru žetta eša önnur ferli ķ alheiminum (b.)? Hvaš/hver skapar stöšugt nżtt efni og orku og eyšir henni svo aš nżju? Hvaš/hver stjórnar efnislega og ķ mannlegu lķfi mörkunum į milli lķfs og dauša og umbreytingarinnar į milli vöku og svefns? Hvaš/hver hefur stöšugt įhrif į alheiminn fyrir utan tķma og rśm og öfugt? Er manneskjan fęr um aš upplifa orku, tķma og rśm ķ vitund sinni eins og hśn sé „fyrir utan" - nżmynd manns sem getur gert žetta į stęrri męlikvarša (sbr. Fyrsta Mósebók 1,26)?
d.) Umfram allt eru ringulreiš og tilviljun śtilokuš. Žessi heimur, lifandi veru, eindir og lķfsferli sżna mikiš skipulag innan ringulreišarinnar sem nęr śt fyrir einfalda tilviljun. Stašfestan og merkingin innan heildarinnar er sem efnissmķš listanna og žaš sem tengir žęr saman sem eru naušsynlegt en tilviljunarkennd žróun skortir. . Žessi innsżn gerir okkur erfišara um vik aš trśa ekki heldur en aš trśa, į mišlęga upprunalega veru, sem įkvaršar upphafiš og endinn og „sköpunarkerfi" og sem hannar hina breytilegu reglu. Žvķ varš žaš mögulegt aš rökvķsar hugsanir gįtu leitt okkur aš sömu nišurstöšu eins og („hęgra dulspekihvel" (heilans) sem tilheyrši fólki ķ kringum 800 f.Kr. sem komst aš žvķ aš Guš vęri verkamašurinn. „Gušir" vissra einstaklinga voru upprunalega ašeins eiginleikar hins eina Gušs og žaš var ašeins žegar žessi viska tżndist sem žeir voru taldir vera sjįlfstęšir „Gušir", og voru jafnvel ruglašir saman viš žróašar manneskjur sem voru einnig til.) Įlķka leišir hafa leitt trślausa vķsindamenn į borš viš Max Thürkauf, Georg Todoroff og fleiri aš trśnni.
e.) Aš lokum trś, djśp sannfęring er meira en aš trśa bara einhverju į vitsmunalegan mįta.
f.) Annaš fólk er einnig mikilvęgt, ekki ašeins sem dulspekingar o.s.frv. heldur einnig sem trśaš fólk. Žaš hefur boriš vitni um umbreytilegar upplifanir meš Guši og Kristi, įtti raunverulegar upplifanir meš hinum skapandi gušdómlega anda innra meš žeim. Žessar leišir geta leit aš sjįlfstęšri gerš skilnings og aš innsżn er varšar ešli upplifanna žeirra. Hérna koma sjónarmiš megintexta „ways-of-christ.net" til skjalanna.

Įriš 1998 gaf kažólska kirkjan śt umburšarbréf pįfa „Fides et Ratio" (Trś og skynsemi) og Benedict XVI pįfi lagši einnig įherslu į slķkt ķ ręšu įriš 2006 ķ Regensburg į eftirfarandi hįtt: „Trś įn skynsemi og skynsemi įn trśar er einskis virši, žvķ aš mann ķ heild sinni vantar". Michael Springer skrifar ķ „Spektrum der Wissenschaft" („American Science", žżskt tölublaš) ķ janśar įriš 2007 aš ekki vķsa sjįlfkrafa öll tżnd žekkingarbrot til hluta sem hęgt er aš lżsa į vķsindalegan hįtt, eša til Gušs. Žaš er heldur ekki okkar markmiš, en nįkvęma nišurstöšu mį sjį aš ofan. Hann višurkennir aš sś skošun aš dag einn muni vķsindunum hafa tekist aš afhjśpa allt sé einnig trś. Ķ žessu tilfelli var naušsynlegt aš hafa spurninguna opna hvaš varšar hvort vķsindamenn sé žröngvašir til aš trśa į Guš. Žetta er kannski ekki trśleysishugmynd, frekar efasemdahugmynd, sem gefur ķ skyn tżnda trś įn tilgreindrar kenningar varšandi žaš aš Guš sé ekki til. Og nż hugmynd sem višurkennir ašeins trś į Guš og veitir sišfręšilega stašfestingu efnislegrar menningar er ķ sjįlfu sér ófullnęgjandi til aš uppfylla įšurnefnd višmiš.

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

Vitund, heili og frjįls vilji mannsins

Langt į undan tilveru nśtķmalegra vķsinda upplifši hyggši fólk frį öllum menningarheimum hlut er snertu uppruna żmis konar hvata sem kunna aš leiša til įkvöršunartaka. Andlegar og/eša trśarlegar leišir sżna aš mögulegt er aš sigra hins daglegu barįttu vegna sišferšilegra įkvaršana oftar ķ staš žess aš trśa į aš allt sé fyrirfram įkvešiš. Samt sem įšur sżnir sumt af žessu fólki tilhneigingu ķ įtt aš forlagatrś.

Ķ flestum tilvikum er jafnvel getan til aš hugsa ekki aš fullu mešvituš. Ef einstaklingur vill verša mešvitašur og haldast mešvitašur fyrir žeim tilfinningum sem hafa įhrif į hugsanir veršur hann eša hśn aš gefa žeim gaum ķ langan tķma til aš verša nęmur fyrir žeim. Hvatir viljans eru jafnvel meira ómešvitašar og žörf er į mikilli višleitni til aš framkvęma žęr aš fullu eša, meira en žaš, til aš „framleiša" viljann til aš gera eitthvaš frjįlslega. Til dęmis vissi Rudolf Steiner žegar aš viljinn var eitthvaš ómešvitaš - óhįš nśtķmalegum heilarannsóknum. En hann vissi einnig aš stjórnun į eigin vilja er nokkuš sem mį žjįlfa, nokkuš sem hefur enn ekki veriš endurskapa ķ nśtķmavķsindum. Margir kristnir enn upplifa slķkt enn meira mögulegt, ž.e. „aš leggja vilja sinn ķ hendur Gušs". Jafnvel fyrir žį sem hafa ekki upplifaš margt er žetta samt mögulegt upp aš įkvešnu marki. Įn nokkurs vafa er til „dęmi" sem ašstošar okkur viš aš fylgja žessari leiš. Fyrr en sķšar mun žessi leiš leiša til mešvitašra lķfs. (Žessi iškun hefur ekkert meš aš vera hlżšinn kirkjuyfirvöldum aš gera).

Ķ žessu samhengi benda uppgötvanir sumra nśtķmataugasérfręšinga til nišurstašna sem eru ólķkar žeim sem finna mį ķ mörgum fręšitķmaritum. Žeir męldu lķffręšileg įhrif viš tilraunahreyfingu handanna og komust aš žeirri nišurstöšu aš įkvešnir „višbragšsburšir" voru žegar til stašar ķ taugakerfinu um leiš og įsetningur um aš hreyfa hendina veršur mešvitašur. Sķšar hélt sį einstaklingurinn sem prófašur var aš verknašur hefši hafist en ķ raun hafši hann hafist 1/100 millisekśndum eftir žį hugsun.** 
Žetta stašfestir - eins og nefnt er ķ mįlsgreininni aš ofan - aš margbreytileiki manneskjunnar hefur yfirleitt įhrif į įkvaršana hennar og aš mešvitašar hugsanir eru ekki eini žįtturinn sem hefur įhrif į įkvöršunartökuna. Hins vegar žżša „višbragšsburšir" ekki aš fólk sé sjįlfkrafa stašrįšiš ķ aš gera slķkt. Žetta vęri ótękt dęmi um aš gefa sér eitthvaš fyrirfram. Žvķ hefur „frjįls vilji" ekki veriš afsannašur eins og sumir fręšimenn héldu. Samt sem įšur, samkvęmt žeim upplifunum fólks sem nefndar hafa veriš (sem skoša mį sem „vettvangsrannsókn" ķ gegnum aldirnar) vęri rétt aš ganga śt frį aš ašeins vitsmunir séu ófullnęgjandi viš aš stjórna frjįlsum vilja. Hugsašir og góšur įsetningu geta ašeins verš fyrsta skrefiš ķ įtt aš įbyrgari hlutverki manns sjįlfs. Mašur ętti einnig aš skoša undirmešvitašar tilfinningar og ómešvitašar, venjubundnar hvatir viljans. Mašur veršur į skjótari mįta mešvitašri um taugaóstyrkari „višbragšsburši" sem til stašar eru.  Žvķ er hęgt aš sękjast eftir įbyrgari lķfi.

Einnig skal hafa ķ huga aš til dęmis eru rafburšir tauganna męldir og skal žį hafa ķ huga aš klassķsk fręši*****) myndu tala um „orsakir". Frį mannśšlegu sjónarmiši er mögulegt aš sjį „įhrif" ķ žvķ, eins og pķanó, sem leikiš er af veru, žar į mešal huganum, sįlinni og viljanum. Į fręšilega svišinu einu saman er ekki hęgt aš śtkljį žetta. Lķffręšin getur heldur ekki įkvešiš hvort eša hvernig Guš er til stašar ķ žessari flóknu manneskju.***). Mašur getur hins vegar fundiš fręšilegar nįlganir fyrir slķkar vangaveltur. Fręšimenn gętu, til dęmis, reynt aš męla hvernig einstaklingur sem berst meš bęnum gegn óęskilegum hvötum tekst aš breyta sér.****). Žessi ašferš mun hins vegar ekki gera žeim kleift aš meta hvaš bęnir „eru fyrir trśaš fólk. 

*) Athugiš, mismunur į żmsum žroskastigum mannlegrar vitundar (t.d. śrelt, töfrum, dulspekileg og vitsmunaleg) eins og birtist į sķšum okkar „Almenn sjónarmiš varšandi nįttśruleg trśarbrögš" og „Trś sem endurtenging mannsins viš Guš…" Uppruni mannlegra tilfinningar var merktur fyrir utan manneskjuna į įkvešnum tķmum og į öšrum inni ķ manneskjunni. Möguleikum nśtķmans į sviši žroska vitundar er lżst ķ hluta1 ķ megintexta okkar, byggt į skrefunum śr lķfi Jesś. Ķ dag getur manneskja til dęmis lęrt į mešvitašan mįta, ólķkt įšur, hefur mešfęddari möguleika, til aš bera betur kennsl į sambönd sķn viš umhverfi sitt og jöršina. Žvķ koma upp ķ žjóšfélaginu, fyrir utan félagslegan og vistfręšilegan skilning, einnig almennar sišferšilegar og trśar- og heimspekilegar hlišar.

**) Til dęmis ķ „Spektrum der Wissenschaft" (Scientific American), aprķl 2005. 

***) Sjį einnig sķšu okkar „Vķsindi og Gušstrś".

****) Sjį einnig sķšu okkar er snertir „Nišurbrot daglegs lķfs".

*****) Til er kvikmynd sem heitir: „What the Bleep Do We Know?".

Til baka ķ atrišaskrįna.

.

Jesśs Kristur og spurningar um mataręši.

Fyrri atburšir: Fyrsta Mósebók, 1,29 segir: Žį sagši Guš: „Veriš frjósöm, fjölgiš ykkur og fylliš jöršina og öll aldintré sem bera įvöxt meš fręi. Žau skulu vera ykkur til fęšu". Žetta samsvarar žeim skilning aš mašurinn hafi ašallega tennur og meltingarfęri „įvaxtaętu" (en ekki „alęta" eins og mašur gęti haldiš, ef mašur žekkir einungis dżrategundirnar sem „éta kjöt", „éta allt" og „éta gras").
Eftir flóšiš samt sem įšur, fornleifafręšilega séš, t.d. ķ Mišausturlöndum (Fyrsta Mósebók 9,3-4) viš Nóa: „Allt sem hręrist og lifir skal vera ykkur til fęšu; ... En kjöts sem lķf er enn ķ, žaš er blóšiš, skuluš žiš ekki neyta." Allt aš žessu tengist allt tķmabili nśtķmans; žvķ snerti žetta ekki bara hina sķšari gyšinga - ef gert er rįš fyrir aš žetta hafi veriš lįtiš ganga ķ erfšir į réttan mįta.
Eftir brottförina frį Egyptalandi varš žetta višurkennt og frekari smįatrišum var bętt viš ķ Fimmtu Mósebókinni 14,3-21. Svo viršist sem eftir flóšiš hafi meginreglan veriš aš heimila allt og śtiloka ašeins mest óhentuga fęšu. Sumt af žessu mį einnig finna ķ nęringarfręši. Samt sem įšur voru įkvešin tilfellir žar sem sérstakt gildi gręnmetisfęšu var undirstrikaš - įn einhver konar bindandi reglna, sjį Danķel 1,8.

Oft virtist vera samband į milli hina mörgu ķtarlegra reglna varšandi fórnir og įt į fórnušu kjöti - sem er erfitt aš skilja ķ dag. Spįmašurinn Hósea (6.6) dreifši žessum skilabošum: „Žvķ aš į miskunnsemi hefi ég žóknun, en ekki į slįturfórn, og į gušsžekking fremur en į brennifórnum." Meš tilvķsun ķ žennan kafla sagši Jesś: „Fariš og nemiš hvaš žetta merkir: Miskunnsemi vil ég, ekki fórnir." (Matt 9,13 og 12,7). Varšandi Lśk 22:11 žar sem Jesś spyr hvar hann megi borša (kjöt) į pįskahįtķšinni - sem į sér ekki staš viš sķšustu kvöldmįltķšina sem į eftir fylgir - til eru fyrri kristnar „óvišurkenndar" ritningar (sem var ekki aš finna ķ hinni biblķulegu kanśku um 400 e.Kr) eins og „ Ebionean-gušspjalliš". Hér svarar hann: „Myndi ég vilja borša kjöt (af lambi) meš žér žessa pįskahįtķš?" Aramķska tungumįliš notaši fęrri orš fyrir setningar eins og žessa, žvķ voru żmsar tślkanir fęrar ef hin upprunalega įhersla var óžekkt. Žaš leiddi til mismunandi žżšinga sem óhjįkvęmilega stöngušust į.
Hin fyrri gyšinglegu kristnu söfnušir, sķšar uršu flest af žeim ķslömsk, voru sannur hluti af frumkristni; žrįtt fyrir žį stašreynd aš munur hafi veriš į žeim og öšrum kirkjum sem voru ķ žróun.

Postulasagan 15,19 segir frį skošun Jakobs sem leiddi til frumsafnašarins, aš "Ég lķt žvķ svo į aš eigi skuli ķžyngja heišingjum žeim sem snśa sér til Gušs (kennt af Pįli). heldur rita žeim aš žeir haldi sig frį öllu sem flekkaš er af skuršgošum, frį saurlifnaši, frį kjöti af köfnušum dżrum og frį blóši." En skošanir kirkjusagnfręšingsins Eusebius o.s.frv. leiš til žessarar sżnar, aš Jesśs, Jóhannes, Pétur, Jakob...  lifšu lķfi sķnu sjįlfir įn kjöts.
Samkvęmt Matt 15,11-20  og Mark 7,17-21 lagši Jesś meiri įherslu į „žaš sem śt fer af munni", heldur en „žaš sem inn fer ķ munninn"; žetta snerist samt sem įšur meira um handžvott farķseanna įšur en boršaš var. Sömu gildistengsl eru gefin oršalagi Jesś um „bjįlkann ķ auga manns" og „flķsina ķ auga einhvers annars". Žaš žżšir aš betra er aš byrja į veikum punktum manns ķ staš óttans varšandi utanaškomandi įhrifa. Téšur kafli segir ekki aš mašur žurfi aš borša kjöt.
Ķ Lśk 10,8 rįšlagši Jesś lęrisveinunum aš borša žaš sem į borši gestgjafa žeirra vęri į feršalögum žeirra. Žaš žżšir žó ekki sjįlfkrafa aš žetta umręšuefni skipti ekki mįli. Enn žann dag ķ dag, t.d. ķ arabķskum löndum, getur synjun gests er varšar mat eša drykk valdiš óśtreiknanlegum višbrögšum ef hann/hśn er ekki mjög reynd/ur. Aš auki höfšu lęrisveinarnir fengiš žann sértęka hęfileika aš skašast ekki af jafnvel mjög skašlegum efnum (Mark 16,18). Žvķ er gagnslaust aš alhęfa um slķkar biblķulegar tilvitnanir en takmarkana fyrir utan samhengiš.

Lķkaminn er verkfęri og verkfęri žarf aš mešhöndla į įbyrgan og sišfręšilegan mįta.
Og dżr, aš įliti biblķunnar, eru sköpunarverk hins sama Gušs; žau eru žvķ ekki „hlutir", eins og žau eru oft mešhöndluš ķ dag (takmörkuš af nśtķmalögum hvaš varšar dżraverndun)
Žegar žetta er haft ķ huga veršur mašur aš įkveša sjįlfur hvernig mašur vill lifa.

*) Sį sem leitar upplżsinga um matarręši gręnmetisętna ķ dag getur fundiš dęmi um slķkt hér: http://www.ivu.org
Ways-of-christ.net er ekki įbyrgt fyrir vefsvęšum annarra og styšur ekki sjįlfkrafa öll breytilegu efnisatrišin.

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

 Jesśs Kristur og heilun - jafnvel ķ dag.

Margir upplifšu Jesś og lęrisveina hans og frekari félaga sem hreyfingu varšandi heilun lķkama og sįlar žvķ ķ dag er žetta ekki sjįlfsagt, mašur veršur aš vinna aš žessu.

Viljinn til aš verša heill.
Jesśs spyr óundirbśinn einstakling mikilvęgrar spurningar: „Viltu verša heill?" (Jóh 5,6). Jesśs er aš tala viš sįlina Hinn sjśki lżsir vandamįlum sķnum viš aš finna hjįlp. Spurningin hjįlpar samt sem įšur žeim sjśka til aš įtta sig į aš hann vill veršavirkilega verša heill. Žetta er fyrsta forsenda bata. Svo lengi sem undirmešvitundin hindraš leiš hans til aš leita lękningar og ašstošar er varla mögulegt aš taka viš hjįlpinni. Žrįtt fyrir žetta gęti veriš mögulegt aš veita skyndihjįlp eša breyta sjśkdómseinkenni. En heilun er meira en žaš og virkar ašeins ef sį sjśki getur samžętt hana, sameinaš hana viš lękningamįtt sinn.
Lęknisfręšilegir fagašilar sem vinna meš sjśklingnum og einnig heišarlegir „heilarar" og fólk sem styšur viš sjśklinga meš trś sinni og bęn er ķ samręmi viš žessa meginreglu.

Mįttur trśarinnar.
Matt 9,22: Kona snerti flķk Jesś og varš heil. Jesśs: „Trś žķn hefur bjargaš žér". Sį sem hefur reynt slķkt višurkennir aš mįttur trśarinnar er eitthvaš sem er raunverulegt ķ sambandi sķnu viš Guš. Žó aš lęknar žekki mįtt mannlegrar sannfęringar hvaš varšar „lyfleysuįhrif" (žar sem sykur er jafnvel tekinn inn ķ staš raunverulegra lyfja), slķkt veldur ekki eins djśpstęšum breytingum og žau sem verša til meš mętti trśarinnar.
Jesśs er einnig fyrirmynd manneskjunnar - heilbrigšur og heill gešsmunum aš lķkama, huga og anda.

(Śtdrįttur śr kaflanum um „kraftaverkin" ķ meginhlutanum*). Jesśs vķsar ekki einungis, eins og sumir nśtķmaheilarar gera, til „alheimsorku", sem žeir finna streyma ķ gegnum sig, heldur einnig til trśarinnar į möguleikanum aš verša heilbrigšur ķ gegnum hann, aš lokum vegna Gušs ķ gegnum hinn sżnilega einstakling Jesś.
Ķ dag mį framkvęma lękningu i upprunalegri merkingu meš bęnum, eins og lęrisveinarnir stundušu, og meš žvķ aš gefa gaum aš innsta hluta manneskjunnar, tengda Kristi, sem vill aš fólk lęknist og verši meira fullkomnaš, - sem getur sķšan žį jafnvel „meiri verk en hann" (Jóh 14,12-13).
En hin andlega heilun og vöxtur ķ hugans og andans tengdur žvķ er „nįš" og er ekki hęgt aš žvinga. Viš getum ašeins gert įkvešiš mikiš til aš undirbśa okkur fyrir žetta.
Lękningar voru oft „tįknręnar" fyrir eitthvaš stęrra og eitthvaš sem var meiri grundvallarregla. Viš lękningu žess blinda į hvķldardeginum svaraši Jesś aš žetta vęri ekki spurning um syndir, „heldur aš verš Gušs yršu greinleg" (Jóh 5, 6-9; Jóh 6; Jóh 9, 3 ...).
Ķ dag gefa margar upplifanir og dulręnar rannsóknir til kynna aš Jesś gat ķ raun haft įhrif į nįttśruöflin. Žaš er okkur mikilvęgt ķ dag aš hafa žetta fyrirbęri ķ huga, hvaš varšar sżn okkar į nśtķmann, til aš nįlgast heildręna, samžętta eša kristna lękningu o.s.frv.

Leggja hendur yfir einhvern.
Jesśs og lęrisveinar hans lögšu oft hendur yfir fólk til aš lękna žaš. Žessi išja er ķ fįeinum tilfellum enn til stašar ķ dag. Sį sem leggur hendur sķnar yfir höfuš eša axlir žess sjśka talar ķ bęn, hugsanlega meš söfnušinum. Žaš styšur samkennd og vitund fyrir žvķ aš vera bošleiš fyrir hjįlp Gušs. Žetta mį skilja į tįknręnan mįta. En žaš eru einnig mešvitašir kristnir menn į mešal andlegra heilunarhreyfinga ķ dag og viš vitum aš slķkt er raunveruleiki. Ķ frumkristnir var žessi mįttur kallašur „pneuma" (grķska), „andardrįttur lķfsins" eša hins heilaga anda*). Žetta var einnig notaš viš heilun og blessun, įsamt frekari iškun. Sjį til dęmis Matt 19,13; Mark 8,23; Mark 10,16 (blessa börn); Lśk 4,40-41 (heilun og sęringar); Lśk 24,50 (blessa lęrisveina); Postulasaga 6,6 og 19,12 og 28,8.
En heilunarbęn krefst žess ekki endilega aš hendur eru lagšar yfir žann sjśkan. Hśn virkar einnig śr fjarlęgš - sem gęti veriš tališ erfišara.

Andlegir/gešvefręnir sjśkdómar.
Afturbati sįlarinnar, hinar lķfsnaušsynlegrar orku og lķkamans er tengt nįiš saman. Jafnvel góš prestleg rįšgjöf eša lķfsrįšgjöf getur haft įhrif į gešvefręna sjśkdóma - er višeigandi rįšleggingar eru teknar ķ staš žess aš halda stöšugt įfram aš gera sömu mistökin ķ (framferši) lķfsins.

Hlutar śr kaflanum „Hinn heilagi įkafi, og... tilfinningar" śr megintextanum*): Jesśs lifši stöšugt ķ „jįkvęšri lotningu Gušs" og samśš fyrir fólkinu... Ķ venjulegum manneskjum eru nęstum allar tilfinningar blandašar saman viš ómešvitaša örvun. Višbragš sem er mismunandi ęvisögulega séš og mismunandi aš styrkleika en mjög svipaš ķ grunngerš. Žetta er langt ferli sem snżst um aš lęra aš lķta į žetta ķ sjįlfum manni... og uppgötva meira af žessu gangvirki ķ višbrögšum manns og meš žvķ aš horfa į žaš ķ staš žess aš bęla žaš nišur, aš lokum öšlast stjórn į žvķ og/eša bjóša Guši žaš.
Žaš er yfirleitt ekki įrangursrķkt aš vinna ķ mörgum vandamįlum į sama tķma. Įhrifarķkara vęri aš leita fyrst aš tengdum tilvikum og reyna sķšan aš greina ķ sundur hvort um sé aš ręša „bjįlkann ķ auga manns" eša „flķs ķ auga einhvers annars" (Matt 7:1-5) og hver er įbyrgur fyrir žvķ. Jesśs og vissar kristnar stefnur leggja įherslu į „bjįlkann ķ auga manns" žvķ erfišara er aš skoša manns eigin vandamįl og slķkt žarf aš lęra. Žaš er einnig aušveldara aš leišrétta manns eigin mistök. Sįlfręšilegar stefnur kjósa stundum frekar aš byrja į aš taka miš af hinu sjónarmišinu sem fórnarlamb, en aš lokum leišir žaš til žess aš skoša bįšar hlišar.

Einn möguleg leiš til aš gera žetta:
1. aš lķta į tilfinninguna sem neikvęša žegar hśn kemur upp (t.d. kvķši, hatur, reiši, afskiptaleysi, hroki, mikill efi).
2. ķ staš žess aš grufla bķšiš ķ litla stund til aš vera mešvituš um hvaš mįliš snżst.  
3. aš afhenda žį į žennan hįtt fundna byrši, jafnvel oršna lķkamlega tilfinnanlega, til Gušs ķ bęn**).
4. aš bķša rólega žar til žaš veršur e.t.v. tilfinnanlegt.
Meš hugleišslu*** getur manni lišiš eins og žetta sé aš fara upp og nišur, og hugsanlega sķša sem straumur af endurnżjandi jįkvęšri orku sem kemur aš ofan og flęšir nišur. Žaš er einnig mögulegt aš sameina žetta öndun: aš anda frį sér vandrįšnum eiginleikum, aš fęra žį Guši og anda jįkvęšum eiginleikum inn, sem gušsnįš vill gefa.
(Breytt śr hinni samfelldu bęn kristna munka į Athos-fjalli, eins og minnst er į ķ kaflanum „Žögnin ķ eyšimörkinni" ķ megintextanum.)

Andleg vandamįl.
Śtdrįttur śr kaflanum „Ummyndunin" ķ meginhlutanum*. Til er „jįkvęšur hugsunarhįttur" og „jįkvęšar stašfestingar" (višmišunarreglur). Ef žetta er iškaš į óeigingjarnan og ekki meš mikilmennskubrjįlęši, įn tęknilegrar mešferšar, getur žaš umbreytt hugsunum ķ įstand sem er nęrri žvķ sem kemur frį Guši og žvķ opnar mašur žį sjįlfan sig fyrir Guši. Prentaš mįl žessarar hugsanastefnu hefur skošaš žetta atriši nógu mikiš og slķkt getur oft leitt til sjįlfsblekkingar.

„Örlagatengt vandamįl".
Andlegir heilarar nśtķmans skżra frį upplifunum žar sem lįtiš er ķ žaš skķna aš heilun er ekki enn mögulegt eša „ekki enn heimiluš". Žetta er stig nokkurs į borš viš „kerfi". T.d. gęti žeim sjśka fyrsta „langaš" aš kynnast einhverju varšandi sjśkdóminn. Meš Guši er lausn į žvķ einnig möguleg. Sjį einnig efnisgreinina „Viljinn til aš verša heill".

Lagalegar ašstęšur.
Ķ Žżskalandi heimilar t.d. lögbundiš trśfrelsi kristna heilun meš bęn eša meš žvķ aš leggja hendur yfir žį sjśku. Žeir sem vilja samt sem įšur bjóša upp į slķkt sem žjónustu śt fyrir nįnustu eša kirkjuna ęttu fyrst aš kynna sér lagalegar ašstęšur ķ landinu. Ef mašur bżšur upp į athafnir sem ašrir gętu tślkaš sem sjśkdómsgreiningu eša beina mešferš, jafnvel žó slķkt sé įn endurgjalds eša algjörlega byggt į fjįrframlögum, veršur mašur aš vera lęknir eša ólęknisfręšilegur iškandi ķ Žżskalandi (andlegir heilarar finna t.d. oft fyrir sjśkdómunum meš höndum sķnum. Įstundun žeirra er ķ flestum tilfellum ólķk hinnar upprunalegu kristnu įstundunar, en įkvešin atriši eru samt sameiginleg). Žó žaš vęri fżsilegt aš lögin yršu meira löguš aš hinu sérstaka ešli slķkra iškana meš minni skriffinnsku męlir žżska samband andlegra heilara meš žvķ aš hęfir einstaklingar taki próf sem iškendur. Ef mašur vill einungis stunda sįlfręšilega rįšgjöf eša andlega heilun er hęgt aš taka einfaldaš próf.
Önnur lönd****: Ķ Englandi**** eru andlegir heilarar meira višurkenndir, jafnvel į sjśkrahśsum.

Óhįš lagalegum atrišum ętti einstaklingurinn sem óskar sér heilara aš halda įfram aš nżta sķna eigin möguleika eins og góša nęringu, hreyfingu og nęgan svefn til aš bišjast fyrir.

*) Meginstexti ways-of-christ.net fjallar um žetta og önnur umręšuefni frį sjónarmiši sem fer śt fyrir hiš hefšbundna og snertir einnig mannlega žróun almennt séš.
**) Hvaš varšar bestu višhorf viš bęn, skošiš okkar aukasķšu „Bęn fyrir friši..."
***) Viš erum meš aukasķšu „Kristin hugleišsla".
****) National Federation of Spiritual Healers (NFSH) - t.d. Harry Edwards Movement; bżšur upp į andlega tilvķsunaržjónustu sem og heilunaržjįlfun og -nįmskeiš. http://www.nfsh.org.uk
World Federation of Healing - į heimsvķsu, margir hópar.  http://www.wfh.org.uk
Žessa stundina vitum viš ekki um nein samtök sem byggš eru eingöngu į kristnum uppruna eša hafa einungis kristna heilara (uppfęrsla į žżsku heimasķšunni). Mašur getur samt sem įšur fundiš einfalda, öfluga og įhrifarķka biblķulega heilunarbęn ķ vissum frjįlsum kirkjum į borš viš baptistakirkjur og hvķtasunnukirkjur. Į vissum kažólskum pķlagrķmastöšum į borš viš Lourdes hafa einnig veriš tilkynnt um tilfellir ótrślegrar heilunar meš bęn og trś.
(Ways-of-christ.net er ekki įbyrgt fyrir vefsvęšum annarra og styšur ekki sjįlfkrafa öll breytilegu efnisatriši žeirra.)

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

Blessun.

Žegar mašur er samstilltur getur mašur, sem trśmašur, blessaš alla og allt sem mašur vill svo lengi sem mašur skynjar žaš samkvęmt vilja Gušs*). Žaš er ekki bara um aš ręša prestlegu blessun Fjóršu Mósebókar 6:23 - 7:1.

ŽŚ getur dreift blessunum. Žś žarft enga formślu og žś žarft ekki aš tala upphįtt, heldur žarftu rétta višhorfiš, „aš vera blessašur eins og Drottinn vill..." . Guš mun ekki gera neitt óréttmętt viš blessun žķna. Žessi venja er sjaldgęf ķ dag, en žetta gęti veriš mikilvęgt.

Žaš eru margir kaflar ķ biblķunni er varša blessanir. Sumir dęmigeršir
Sakarķa 8:13; Postulasaga 3:26; Efesusbréfiš 1:3; 1 Pétur 3:9-11; Fimmta Mósebók 11:26; Sįlmarnir 115:13; Oršskviširnir 11:25; Matteus 5,44; Hebreabréfiš 6:7.

*) Til dęmis ef vopn eru blessuš gętu englarnir įtt erfitt meš žęr „blessanir"...

Afturķatrišaskrįna i.

 

Kvörtun sem hugsanlegur hluti af kristinni įstundun.

Sumar strangar kristnar kenningar lįta ķ einhliša skošun skķna aš kristnir menn ęttu frekar aš fela sig trś sinni og ekki syrgja ekki žróun heimsins of mikiš. Žeir geta bešiš fyrir betrumbętingu eša gert eitthvaš viš žvķ, en aš kvarta biturlega viš Guš um eitthvaš, sjį kvörtun/kvartanir ķ Gamla testamentinu, er sjaldgęft. Lķklegra er aš finna slķkt ķ lesefni į borš viš „Don Camillo and Peppone", en sjaldan er slķkt opinberlega kennt ķ kirkjum. Lķklegra er aš žetta eiga sér staš ķ persónulegum bęnum. Žó viš męlum ekki meš žvķ aš kristnir menn hermi eftir hinni gyšinglegu išju viš Grįtmśrinn ķ Jerśsalem sżnir sś įstundun aš kvörtun til Gušs gęti veriš mjög mikilvęgur hluti af kristnu lķfi.

Ef hin sértęku kristnu gildi og loforš, t.d. Fjallręšan Matt 5:5 „Sęlir eru hógvęrir žvķ aš žeir munu jöršina erfa" eru borin saman viš žęr tilhneigingar sem enn eru rįšandi ķ heiminum ķ dag gęti mašur haldiš aš kristnir menn séu ófęrir um aš mešhöndla loforš. Biblķulegt loforš er engin miskunn įn skuldbindingar, sem gęti komiš eša ekki, og er einnig til. Loforš er loforš; sį tķmi sem žaš veršur uppfyllt gęti velt į žroska mannsins og/eša bęnum. 
[„Rķki himnanna er valdi beitt". Matt11:12.]

Ekki var lengur augljóst undan hverju veriš var aš kvarta: er rétt aš kvarta undan öšru fólki? Eša undan djöfullegum öflum, sem gętu hafa freistaš fólks, deilt um af įkvešnum gušfręšingum? Bįšir hópar geta aš hluta til veriš įbyrgir. Eša mašur getur lagt įherslu į hugmyndina aš „djöfulinn hefur veriš heimilašur" (meš vissum mannlegum hugsunum, t.d „žvķ fólk veršur aš lęra aš greina ķ sundur"). Er Guš sjįlfur samt sem įšur eini „leikstjórinn" sem getur heimilaš eitthvaš eša ekki og žróar žvķ sķnar „reglur"? Žaš vęri of einfalt aš eigna žvķ illa ķ heiminum eša öllu „žollyndi" Guši sjįlfum. Į fyrstu öldunum virtu hinir fyrri fešur enn kirkjurnar sökum annarra kenninga, skrifušu um stigveldi engla sem eru lįtin ganga ķ erfšir, standa į milli Gušs og manns (og ašrar sköpunarverur). Gnostķkarnir tölušu einnig um svokallaš „Archonts", sem oft höfšu vandrįšna eiginleika. Ašrir menningarheima hafa einnig tileinkaš sér slķkar upplifanir, t.d. tķbetska „bók daušans" er full af rįšleggingum varšandi hvernig į aš mešhöndla slķkar verur eftir dauša. Hvaš varšar grundvallaratrišin eša mikilvęgustu atrišin, fyrir utan smįsįlarlegan brigsli fólks, gęti mašur dag einn komist aš žvķ aš žaš sé leikstjóri, ekki alveg fullkominn, fyrir nešan sjįlfan Guš, en mjög „hįr" mišaš viš manninn eša meš neikvęša öfl. Dieser Ansatz ist auch ein Beitrag zur alten Frage der Philosophen nach der „Theodizee" bzw. nach dem Verhältnis von Gott zum Übel der Welt (seiner „Rechtfertigung"). 

Nišurstaša: žaš er vel hugsanlegt aš kvarta til Gušs, sem žżšir aš hann er sį rétti til aš tala viš, en žaš er ekkert vit ķ žvķ aš kvarta undan honum. Kvörtunin gęti innihaldiš aš birta skilning sinn meš sķnum tengdum tilfinningum upp til Gušs, jafnvel žó žessar tilfinningar varši reiši meš óréttlęti ķ staš žess aš vera leišur (Matt 5:6). Žar sem lausnin er ķ höndum Gušs er žessi kvörtun ķ raun sérstök tegund öflugrar bęnar. Samt sem įšur er įst og djśp viršing fyrir Guši og/eša Jesś Kristi hluti af žessu, žannig bżšur slķkt upp į vissa vörn gegn žvķ aš verša hįšur hreinni neikvęšni sem myndi ekki leiša mann til Gušs heldur eitthvaš annaš.

Önnur leiš er aš róa tilfinningar sķnar fyrst svo aš hin klassķska hreina bęn veršur möguleg, aš žakka fyrir allt eša bišja um eitthvaš til Gušs. Vafalaust er žaš višeigandi višhorfiš ķ garš Gušs aš bišja į žennan mįta. Žaš er samt sem įšur leyfilegt aš kvarta eins og nefnt hefur veriš aš ofan, ef slķkt er heišarlegt og viršist vera naušsynlegt.

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

Kristinn vegur - melting hins daglega lķfs.

Hver sį sem leitar leiša til aš miša įfram frį sķnu ófullkomna įstandi til žróunar meš efnilegum eiginleikum, meš Jesś sem višmiš og hjįlp - (skošiš sķšuna „...sišfręši"), getur fyrst
oršiš mešvitašur um sķna veikleika, mistök og yfirsjónir sem žeir hafa gert ķ staš žess aš varpa sķnu slęma skapi, vandamįlum og skaša yfir į ašra (sbr. Matt 7:1 „Dęmiš ekki svo aš žér veršiš ekki dęmd. 2 Žvķ aš meš žeim dómi, sem žér dęmiš, munuš žér dęmd verša og meš žeim męli, sem žér męliš, mun yšur męlt verša. 3 Hvķ sér žś flķsina ķ auga bróšur žķns en tekur ekki eftir bjįlkanum ķ auga žķnu?...")
Mašur veitir slķku athygli, annaš hvort ķ huganum eša skrifar žaš hjį sér, og reynir aš bęta sig eins fljótt og mögulegt er, hljóšlega (sbr. megintexti okkar, kafli „Žögnin ķ eyšimörkinni"), og sżnir varśš. Ef manni tekst vel til ętti mašur aš veita slķku athygli. Okkar višleitni er naušsynleg ķ svona ašstęšum, kannski meš hjįlp tengdrar bęnar og ķ samręmi viš trś manns kemur hjįlp Gušs. Ef žetta er gert ķ alvöru skošar mašur višhorf, hugsanir og tilfinningar og reynir sķšan einnig aš breyta hegšun manns. Žaš er aušveldara aš byrja į aš leita aš žętti vandamįls og sķšan bišja fyrir lausn žess... (Sbr. kaflinn „Hinn heilagi įkafi og sjónarmiš varšandi tilfinningar")
Žaš er erfitt aš breyta „lķfsvenjum", en žaš er mögulegt, ef mašur kemst aš sķfellt meiru um ómešvitušu hluta manns. Ķ įkvešnum tilvikum getur góšur įrangur įtt sér samstundis staš. Samanber hina giftusamlegu įkvöršun reykingamanns aš hętta aš reykja. (Sbr. kaflinn „Ummyndun Krists").
Žessi įstundun aš „lķta į žaš sem gerst hefur og melta meš bęn į mešvitašan hįtt" gęti žegar veriš andlegur vegur til aš ašstoša okkar aš taka miklum framförum, og getur veriš meš okkur ķ gegnum allt lķf okkar. Meš įkafri įstundun getur aš minnsta kosti ein breyting įtt sér fljótt staš. „Dżpri lög" af žessum vandamįlum geta samt oršiš greinileg fyrir okkur, žó aš žegar hafi oršiš įkvešin framför.

- Hvatir munu einnig koma frį manns eigin vitund... (Matt 5,5 og 5,9).

(Žessi įstundun er helst ętluš einstaklingum hvers vandamįl mętti meta sem „venjuleg" af sįlfręšingum. Ef mašur vill bęta persónueiginleika manns, sem litiš er į sem „illa" upp aš įkvešnu marki, er žvķ mikilvęgara aš fį ašstoš frį reynslumiklum, hugsanlega einnig sįlfręšilega menntušum einstaklingi, žvķ hann eša hśn hefur enn minni stjórn en „venjulegt" fólk žegar kemur aš žvķ aš skoša eigin vandamįl. Ef žessi hęfileiki vęri svo takmarkašur aš hann/hśn gęti ekki gert žetta žrįtt fyrir ašstoš vęri samt mögulegt fyrir einstaklinginn aš fį ašstoš annars meš bęnum sem myndi žį fara meš višeigandi mešferš. „Forsendan" er aš leita hjįlpar: Jesśs sjįlfur er žekktur fyrir aš hafa notaš hina mikilvęgu spurningu „Viltu verša heill?" Sbr. sķša okkar „...heilun".)

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

Almenn kristileg sjónarmiš ķ hagfręši og félagslegum umręšuefnum.

Samkvęmt nżjustu rannsóknum į sviši hagfręši* er mašurinn hinn sjįlfselska vera sem gengiš er śt frį af nśverandi frjįlslyndu hagfręšikenningu. Ašeins lķtill minnihluti hefur ašeins sinn hag ķ huga. Hjį flestum eru önnur gildi į borš viš „sjįlfviljug gagnkvęm samvinna" jafn mikilvęg eša jafnvel mikilvęgari. Žessi „gagnkvęma fórnfżsi", eins og sjįlfselska, leišir ekki sjįlfkrafa aš žvķ besta fyrir žjóšfélagiš ķ heild sinni, heldur getur hśn bśiš til klķkur, žvķ geta ašeins mešvitašar og sišfręšilegar įkvaršanir ašstošaš okkur viš framvindu okkar.

Hérna koma sįlfręšileg og trśarleg-sišfręšileg sjónarmiš til sögunnar. Mašurinn hefur einnig einstaklingsbundiš og félagslegt ešli. Hófsamt sjįlfstraust og samstöšuvišhorf ķ garš annarra mį žjįlfa ef mašur er opinn fyrir slķku. Hvert sem okkar sjįlfselska hliš er of sterk er žaš einfaldlega sökum žess aš okkar fórnfśsa hliš hefur ekki fengiš möguleika til aš koma ķ ljós, eša hśn hefur rżrnaš af hinni höršu „žjįlfun" hins vestręna žjóšfélags. Félagshyggjužjóšfélög lögšu of mikla įherslu į samstöšu sem hafši žau įhrif aš einstaklingshyggjuešli okkar, meš frelsisžrį sinni, var vanrękt (rżrnaši), sem var einnig gagnstętt ešli mannsins. Ef fólk finnur ekki jafnvęgi birtist žetta fyrr en sķšar ķ gegnum gagnrżni o.s.frv. Annaš hvort lęrir žjóšfélagiš žetta meš tķmanum eša žvķ hnignar. Žetta snertir einnig rķkjandi hagkerfi nśtķmans, meš sķnum hefšbundnu rįšandi ašilum į heimsvķsu. Jesśs męlir meš aš viš mešhöndlum vandamįl okkar fyrst (Matt 7).

Mašur getur annars vegar ekki einfaldlega tślkaš almennan gildiskvarša Fjallręšunnar (Matt 5-7) sem leišbeiningar varšandi hvernig į aš mešhöndla vandamįl ķ žjóšfélaginu. Hins vegar vęri žaš ekki ķ samręmi viš visku Jesś aš iška mannkęrleika ķ einkalķfinu į mešan mašur beitir gagnstęšum meginreglum ķ bandalögum eša pólitķskum tilgangi. Heišarleg sišfręšileg gildi** verša aš sanna gildi sķn į öllum svišum, jafnvel į heimsvķsu.
T.d. gildi mannkęrleika og sś stašreynd aš Jesś sneri sér aš žeim fįtęku skiptir įn nokkurs vafa mįli, jafnvel fram fyrir félagslega žjónustu kirknanna, ķ nśtķma félagslegu mįlefnum, žar į mešal mannlegri hegšun innan fyrirtękja. Matt 22,21 ręšir einnig um praktķska hluti: mannkęrleikurinn og hin hefšbundna „tķund" var višurkennd af Jesś, fyrir utan rómverska skattinn, 10% fjįrframlag af tekjum manns ķ trśarlegu og kęrleiksrķku skyni. Samkvęmt Jesś er hjįlpsemi samt byggš į frjįlsum vilja. Žaš er ómögulegt aš öšlast skilning varšandi žvingaša endurśthlutun eignar frį henni. Nķunda og tķunda bošoršiš eru enn ķ gildi: „Žś skalt ekki girnast ... nokkuš žaš sem nįungi žinn į". Žrįtt fyrir allar tilraunir okkar til aš bęta félagslega stöšu margra liggja okkar mismunandi örlög ķ hendi Gušs.
Dęmisagan ķ Matt 25,14-30 / Lśk 19 notar žekktar efnislegar stašreyndir. En samhengiš (Lśk: Hin sišfręšilega hegšun tollheimtumannsins; Matt: hin fyrri dęmisaga um mįtt trśar meyjanna) sżnir aš slķkt snśist um meira en einfaldlega aš auka veraldlegar eigur manns og fjįrmuni. Augljósara t.d. ķ Lśk 12,33 žar sem sżnt er fram į aš dżrgripir sįlarinnar eru meira virši en žeir veraldlegu. Mešhöndlun trausts į įbyrgan mįta snertir samt sem įšur efnisleg gildi. T.d. rįšgjöf viš aš hjįlpa fįtękum og fötlušum. Hér er efnislegur eša fjįrhagslegur stušningur višurkennt vildi ķ staš žess aš ógilda efnisleg gildi almennt séš. Ķ žessu tilfelli veltur žaš į ķ hvaš eignin eša peningarnir eru notašir ķ.
Aš ljśga og svindla, aš stela ('aš loka į fólk','śtskśfun samstarfsfélaga') og aš framkvęma verkefni įn žess aš įkvarša ekki fyrst skašleysi žeirra fyrir fólk og įn žess aš spyrja viškomandi er ekki hiš įbyrga samlyndi sem Jesś sżnir stöšugt fram į. Jesśs talar heldur ekki um „innbyggšar naušsynjar" sem afsökun fyrir öll mistök.

Bann į vöxtum er žekkt śr ķslam; en gyšingar og kristnir menn geta lķka fundiš įlķka rįšleggingar ķ biblķunni (ķ Gamla testamentinu voru bönn): 
Esekķel 18:8-9: Hann lįnar ekki gegn vöxtum, stundar ekki okur, hann heldur hendi sinni frį illum verkum, hann fellir óvilhallan śrskurš ķ deilum manna, hann fer aš lögum mķnum og breytir ķ öllu eftir reglum mķnum og fylgir žeim. Hann er réttlįtur. Žess vegna mun hann lifa, segir Drottinn Guš.
Sjį einnig Esra 7:24 (Bann į sköttum, gjöldum og tollum fyrir įkvešin starfsheiti); 
Sumir tślkušu į hefšbundinn hįtt, Oršskviširnir 28:8 žżšir aš žaš skiptir ekki mįli hvernig žénašir peningar frį vöxtum er notašur žvķ aš lokum munu žeir rķku nota žį ķ žįgu žeirra fįtęku eša til almannaheilla. En hvar sem er ķ dag er mikiš af peningum notaš gegn žessum gildum, forsenda versins er ekki uppfyllt. Til aš uppfylla gildi versins er alveg eins mikilvęgt aš lķta į hvernig peningarnir eru notašir.
Varšandi vexti sjį einnig ķ Nżja Testamentinu Matt 23:23 og 17:24.
Fyrsta spurningin var hvaš gęti einnig veriš įhugavert fyrir utan žęr ašstęšur sem Gamla testamentiš varš til ķ. Žvķ er įgreiningurinn er Fimmtu Mósebók 23,21 ekki ręddur hér.

Biblķan męlir meš aš foršast žaš aš verša skuldugur aš óžörfu (Oršskviširnir 22:7), og męlir meš fyrirhyggjusamri įętlunargerš (Oršskviširnir 21:5), og aš vaxa sķfellt aš visku og žekkingu (til dęmis Oršskviširnir 4:5-8). Fólk įtti aš spara eignir og peninga, „tķundina" įtti aš leggja fyrir į hverju įri til aš geta feršast į hįtķšir eša gefiš ölmusu (Fimmta Mósebók 14:22-27). Pįll baš kristna menn til leggja fyrir ķ hverri viku, til aš gefa slķkt til kristinna manna sem įttu viš vanda aš etja, ef meš žurfi (Fyrra Kor 16:1, 2), og stingur upp į hófsömu višhorfi varšandi veraldlegar eignir (Fyrra Tķm 6:8). Jesśs gerir rįš fyrir aš mašur verši aš reikna śt hvert nęgir peningar séu til įšur en t.d. byggingastarf getur hafist (Lśk 14:28). Sjįlfbęrt hagkerfi myndi krefjast žess einnig ķ dag, fyrir mešferš og vörn; einka-, višskipta- og opinberar skuldir eru orsök fjįrmįlaóstöšugleika ķ heiminum. Heimasķšan Vegir Krists hefur engin pólitķsk markmiš, hér er ašeins bryddaš į almennum sjónarmišum.

*) Ernst Fehr, forstjóri „Institut für Empirische Wirtschaftsforschung" viš hįskólann ķ Zurich, Sviss, samkvęmt vištali ķ „Spektrum der Wissenschaf" ķ mars įriš 2002, „Reziproker Altruismus...".
**) Andlegum hlišum žessara gilda er lżst ķ kaflanum varšandi Fjallręšuna ķ megintexta Vegir Krists.
***) Sjį einnig aukasķšu okkar „Grundvallaratriši sišfręšilegra gilda".

 Til baka ķ atrišaskrįna.

 

Almenn kristileg sjónarmiš ķ hagfręši og félagslegum umręšuefnum.

Matt 22, 21; Mark 12,13-17; Lśk 20,20-26: „Gjaldiš žį keisaranum žaš sem keisarans er og Guši žaš sem Gušs er" er raunsętt višhorf varšandi greišslu skatta til Rómverja. Žaš sżnir einnig augljósa skarpskyggni varšandi rķki og trśarbragša. En žaš žżšir ekki aš vera undirgefinn yfirvöldum almennt séš; Postulasagan 5,29: „...Framar ber aš hlżša Guši en mönnum." Jesśs talar ekki um „innbyggšar naušsynjar" sem afsökun fyrir öll mistök.

Mašur getur annars vegar ekki einfaldlega tślkaš almennan gildiskvarša Fjallręšunnar (Matt 5-7) sem leišbeiningar varšandi hvernig į aš mešhöndla vandamįl ķ žjóšfélaginu. Hins vegar vęri žaš ekki ķ samręmi viš visku Jesś aš iška mannkęrleika ķ einkalķfinu į mešan mašur beitir gagnstęšum meginreglum ķ bandalögum eša pólitķskum tilgangi. Heišarleg sišfręšileg gildi** verša aš sanna gildi sķn į öllum svišum, jafnvel į heimsvķsu.
T.d. myndi žaš sannleikanum og įbyrgšinni sem Jesś sżndi fram į til aš standa į sķnu frammi fyrir samkeppnisašilum sem nżta sér óheišarlegar ašgeršir til aš blekkja almenning og til aš framkvęma verkefni įn žess aš įkvarša fyrst skašleysi žeirra fyrir fólk, og įn žess aš spyrja viškomandi. Žvķ gętu sjįlfstęšar kristnar hugmyndir sem nį śt fyrir hinn hefšbundna „vinstri" eša „hęgri" hugsanamynstur veriš naušsynlegar.

Ķ Matt 7:3-5 Jesśs vill ekki aš viš vinnum einungis meš okkar veikleika - eins og sumir kristnir hópar viršast halda. Viš ęttum einfaldlega aš byrja į okkar hluta vandamįlanna, frjįlsari en įšur, įn žess aš kenna öšrum um okkar vandamįl, įvķta žį eša gagnrżna žį, žar sem slķkt viršist vera naušsynlegt. Žetta getur snert vini okkar sem og stjórnmįlamenn.

Ķ Jeremķa 29,7 finnum viš spįmannlegu rįšleggingu: „Vinniš aš hagsęld žeirrar borgar sem ég gerši yšur śtlęga til... Bišjiš Drottin fyrir henni žvķ aš hennar heill er yšar heill." Hér er gefin til kynna įkvöršun er varšar samstöšu. Einnig Matt 5,13, Matt 13,33 o.s.frv. męlir meš aš hafa įhuga į žjóšfélaginu og aš vera „salt jaršar."
Einnig mį finna ašstęšur žar sem kristnir menn eru bešnir um aš ašskilja sig frį slęmu įstandi ķ félagslegum mįlefnum. Opinberunarbókin 18,4: „Og ég heyrši ašra rödd af himni sem sagši: Fólkiš mitt, foršiš yšur śr borginni, svo aš žér eigiš engan hlut ķ syndum hennar og hreppiš ekki plįgur hennar...".

*) Heimasķšan Vegur Krists hefur engin pólitķsk markmiš. Hér er ašeins drepiš į almennum athugunarefnum.
**) Sjį einnig aukasķšur okkar „Grundvallaratriši sišfręšilegra gilda";
og „Kristin sjónarmiš ķ hagfręši og félagslegum umręšuefnum".

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

Kristni og heimspeki: Athugasemdir viš ręšu Habermas „Trś og žekking" (2001*).
- Meš athugasemdum varšandi ašrar heimspekilegar stefnur -

Heimspekingurinn dr. Juergen Habermas, sem hingaš til hefur veriš talinn vera trśleysingu, višurkenndi einnig mikilvęgi trśarlegra hugmynda sem rót gildanna og samstöšu hins veraldlega žjóšfélags. Lķkindi manns meš Guši meš eiginleikann og rétt til frelsis getur jafnvel žżtt eitthvaš „samviskusamlega ófróšur" (bókstaflega: 'samviskusamlega ótónvķs') - er hann lķtur į sjįlfan sig. Hann segir aš heimurinn sé ófęr um aš taka framförum įn sįtta og fyrirgefningu - gildi sem eiga rętur sķnar aš rekja til trśar. Hann vķsar einnig til „žjįningu žeirra saklausu sem fariš hefur veriš illa meš, smįnašir og myrtir, fer śt fyrir allar mannlegar rįšstafanir varšandi mögulegar bętur". „Hin tżnda von um upprisu skilur eftir sig merkjanlegan tómleika" (ķ veraldlegu žjóšfélagi).

Habermas įttar sig į hinum mikilvęgu upplżstu kristnu sįttum - sem veraldlegir hugsušir ęttu nśna aš sżna ķ samskiptum viš žessa nśtķmalegu kristna menn:
- Trśarlega vitundin veršur aš vinna aš hinum andlegu „hjįróma" samskiptum viš ašra söfnuši og trśarbrögš. Athugasemd: Ķ vestręnum löndum er takmarkaš magn sišmenningar hvaš žetta varšar. Sjónarmiš sem mikilvęg eru fyrir alkirkjulega eša žvertrśarlega umręšu mį finna ķ megintexta okkar og į vissum aukasķšum, t.d. varšandi Kirkjur, og sišareglur.
- Trśarlega vitundin veršur aš samstilla sig vķsindalegum yfirvöldum. Athugasemd: Sjónarmiš okkar er aš hinn vķsindalegi meginstraumur fylgist ekki oft meš nżjustu rannsóknum, eša višurkennir žau ekki, og er undir įhrifum efnahagslegra ašstęšna eša annarra ašstęšna. Varšandi mörg umręšu efni hefur žvķ žessi tegund yfirvalds oršiš vafasöm. Ķ vķsindalega svišinu er einnig skortur į žverfaglegri samvinnu og fjölhyggju. Žetta snertir bara umręšuefni sem mikilvęg eru ķmynd mannsins, t.d. erfšatękni; Habermas minnist einnig į vandamįl hennar); en einnig innan annarra vķsindasviša. Viš lķtum į slķkar nżjar vķsindalegar rannsóknir į nokkrum stöšum ķ megintextanum eftir skrefin ķ gušspjöllunum. Oršręša į milli trśarbragša og vķsinda er naušsynleg. Reynsla okkar sżnir samt sem įšur aš hinar nżju stefnu (nįttśru) vķsinda** yršu einni aš vera teknar meš sem og „rannsókn utanaškomandi" o.s.frv. Frį trśarlegu sjónarmiši veršur mašur aš taka meš skilning sem į rętur sķnar aš rekja til hinnar mešvitušu meltingar į djśpri trśarlegri upplifun, ķ staš einungis gušfręšilegra hugmynda. Ašeins er hęgt aš foršast aš tala ķ kross į žennan hįtt. Fyrri umręša var byggšum į gömlum vķsindalegum višmišum (gamlar forsendur um ešli heimsins) og/eša į takmarkašri sżn kristindóms sem nęgši ekki eitt og sér. Mannśšlegar fręšigreinar gętu einnig haft hag af ferli žar sem mašurinn veršur aš manni aš nżju og sįlin veršur aš sįl aš nżju, ķ staš žess aš lķta ašeins į slķkt sem efnafręšilega virkni heilans.
- Hin upplżsta trśarlega vitund varš aš „višurkenna forsendur lögbundins rķkis...". Hann minnist į eyšilegginguna sem möguleg er įn žessa skrefs. Athugasemd: Žessi ašlögun kristinna manna ķ nśtķmanum aš gildum frjįlsra borgara er aš hluta til skref aftur į bak til róta frumkristni įšur en kristni var blönduš saman viš žvingunarašferšir rķkisins sķšan 325 e.Kr.

Kristnir/trśarlegir hringir sem fóru meš veraldlegar stofnanir ašlögušu yfirleitt tungumįl sitt aš hinu veraldlega tungumįli. Habermas bišur nśna veraldlega ženkjandi fólk aš ašlaga tungumįl sit aš hinu trśarlega tungumįli ķ samskiptum viš trśaš fólk, ķ staš žess aš „eyša einfaldlega žvķ sem var meint".  Veraldlegir meirihlutar „ęttu ekki aš framfylgja meirihluta atkvęšum" hvaš varšar spurningar sem eru mikilvęgar fyrir trśmenn, įn žess aš hann athugi į einlęgan mįta hvaš hann geti lęrt af žessum mótmęlum. Athugasemd: . Vķsindamenn, stjórnmįlamenn o.s.frv. ęttu aš samstilla sig hinu višbótar „einhverju" hvaš varšar hugtök į borš viš „verndunar sköpunar", „sköpunarvera", jafnvel „mašur/manneskja" o.s.frv. samanber hugtök į borš viš „alheimur", eša „lķfhvolf". „vistfręši", „lķfvera", „Homo sapiens"... .

Habermas vonast eftir „žrišja ašila" sem mišlar mįlum į milli trśarbragša og vķsinda: „lżšręšisleg upplżst almenn skynsemi" - ķ „póstveraldlegu žjóšfélagi", undirbśiš fyrir įframhaldandi tilvistar trśarlegra hópa innan žessa žjóšfélags. Athugasemdir: t.d. ķ Žżskalandi virka žessi skipti ekki vel, allavega hvaš varšar hinar stóru kirkjur sem veršur aš bjóša til žįtttöku ķ vissum umręšum. Ķ Bandarķkjunum er t.d. trśarleg virkni einstaklinga metinn mikils - en ķ veraldlegu žjóšfélagi taka trśarleg gildi oft óžekkjanlega mynd.

*) „Glaube und Wissen", ręša eftir veršlaunahafa žżskra bókasala varšandi friš. FAZ /SZ 15. október 2001, Blašsķša 9; eša žżskur texti į netinu.
**) sjį einnig aukasķšu okkar „Vķsindi og gušstrś".

***) Athugasemd: Habermas og ašrar heimspekilegar stefnur:

Jürgen Habermas, fyrir utan Theodor W. Adorno og Herbert Marcuse, tilheyrši „Frankfurter Schule" („Frankfurt-skólinn"), - „gagnrżnikenning" hafši tölvuverš įhrif į stśdentahreyfinguna įriš 1968 og innihélt hugmyndir um neómarxisma, upplżstan og trślausan uppruna. 
Günter Rohrmoser meš sķnar ķhaldssömu heimspekilegu og gušfręšilegu sżn hefur gagnrżnt sķšan 1969 kenninguna og athafnir 1968-hreyfingarinnar. Hann sį śtópķu žeirra sem „ersatz trśarbrögš" (stašgengil trśarbragša, sem kepptist viš hina kristnu kenningu um bjargręši) og reyndi aš varšveita hinar gömlu kenningar tveggja rķka - trśarbragša og rķkis, sem Guš vill - frį Įgśstķnusi. 
Hįskólakennarar Frankfurt-skólans, og einnig žeirra ķhaldssömu kristnu og frjįlslyndu andstęšingar, töldu upp einhliša röksemdir gegn hver öšrum, lżst andstęšingunum stundum sem sameinušum hópi. Hinir fyrir gįtu žvķ ekki spurt sjįlfa sig hvort viss ķhaldssöm gildi ęttu aš vera varšveitt og hinir sķšarnefndu misstu af tękifęrinu til aš veita athygli hinni réttmętu hvöt hinnar nżju félagslegu hreyfingar (śt fyrir hinn hugmyndafręšilega afbökun) - sem var beint gegn formbundinni valdbošsstefnu. Margir einstaklingar innan Žżskalands og vķšar hugsa nśna um žetta į annan hįtt, žvķ žeir samžykkja ekki lengur hinar gömlu „vķglķnur" 1968. Samt sem įšur tóku rannsóknir ekki višeigandi framförum, enn eru til bękur sem kenna öllu illu ķ heiminum viš andstęšinga sķna, og hunsa mistök vina sinna.

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

Almenn kristin sjónarmiš varšandi vistfręšilegar spurningar*.

Fyrsta Mósebók 1:26-28 „Vér viljum gera manninn eftir vorri mynd, lķkan oss**). Hann skal drottna yfir jöršinni". Žaš žżšir ekki, eins og haldiš hefur veriš fram, aš mašurinn getir mešhöndlaš umhverfi sitt įn įbyrgšar; žvert į móti. Hin upprunalega gušdómlega framtķšarsżn mannkyns sem hįmark hinnar fyrri sköpunar meš eiginleikum „ķ hans mynd". Žetta vald mannsins er nįttśrulegt valds fólks, sem gat „nefnt" ašrar verur og gat mešhöndlaš žęr į įbyrgan mįta. Fyrsta Mósebók 2:15 lżsir žessari įbyrgš į žennan hįtt: „Žį tók Drottinn Guš manninn og setti hann ķ aldingaršinn Eden til aš yrkja hann og gęta hans". Aldingaršurinn eša sköpunin er lifandi, leišir sķfellt meira ķ ljós. Sķšar yfirgaf mašurinn einingu sķna meš Guši og sköpun hans (sjį paradķsarsöguna) og varš sjįlfselskur. Grunnurinn var eftir og žvķ veršur mašurinn aš lęra allt upp į nżtt, ķ staš žess aš lżsa yfir einhvers konar valdi, sem var ķ gildi fyrir „Adam og Evu" ķ Paradķs. Nżja testamentiš kann einnig aš meta sköpunina: Ķ Rómverjabréfiš lesum viš aš „Ósżnilega veru hans, eilķfan mįtt og gušdómstign mį skynja og sjį af verkum hans allt frį sköpun heimsins...". Rómverjabréf 8:19: „Žvķ aš sköpunin vonar og žrįir aš Gušs börn verši opinber." (önnur žżšing: „...fyrir hina frelsušu manneskju", verur sem verša fullkomnari. Rómverjabréf 8:22: „Viš vitum aš öll sköpunin stynur lķka og hefur fęšingarhrķšir allt til žessa". Mark 16:15: „Jesśs sagši viš žį: Fariš śt um allan heim og prédikiš fagnašarerindiš öllu mannkyni." (sjį einnig Kólussubréfiš 1:23).
Nśna er Jesśs Kristur aš hjįlpa en hann tekur ekki yfir mannlega įbyrgš varšandi annaš fólk eša lķfverur. Hann ašstošar svo aš manneskjur geti oršiš „fullkomin eins og fašir yšar" (Matt 5:48); fullkomin eins og žeim var ętlaš aš vera viš sköpun sķna - įbyrgšarfull „mynd af Guši".**** Sköpunin veršur žvķ heil aš nżju. En žetta veltur į getu mannlegs vilja til aš taka viš žessari hjįlp. Rómverjabréf 1:20 skżrir jafnvel frį aš sį sem heldur įfram aš lifa įn Gušs „er įn afsökunar".

Opinberunarbókin (sjį hluta tvö ķ megintexta okkar varšandi ešli hennar) nefnir reyndar hörmulega žróun sem mannkyniš eša hluti mannkyns gęti upplifaš. En žessir fylgifiskar į tķma hinnar gušdómlegu réttlętingar er aldrei skilgreindur sem eitthvaš jįkvętt eša sem hin mjög svo gušdómlegu markmiš. Opinberunarbókin hvorki afsakar né hvetur fólk sem stušlar aš dauša margra tegunda eša annarra hörmunga. Žvert į móti lķtur Opinberunarbókin į žessa sišmenningu meš gagnrżnum augum. Opinberunarbókin breytir ekki jįkvęšri sżn afgangs Nżja testamentisins, t.d. ķ Fjallręšunni (Matt 5 „Sęlir eru hógvęrir žvķ aš žeir munu jöršina erfa".)

Varšandi „sköpunarhyggju": sķšan okkar styšur ekki neinar „hyggjur" eša söfnuši. Sköpun heimsins og mannsins sżnir samt sem įšur gušdómlega visku ķ staš einungis handahófskennd.  Sjį einnig aukasķšu okkar „Vķsindi og gušstrś". Vafasemdir varšandi stašfesta hluta fornleifafręšilegrar og jaršfręšilegrar tķmatalsfręši eru einnig leyfilegar. En žeir sem vilja aš „sjö dagar sköpunar" séu 7 dagar meš 24 klukkustundum, eins og viš žekkjum žaš ķ dag, ęttu aš višurkenna slķkt einungis sem tślkun. Trś ętti žvķ ekki aš standa og falla meš žvķ. „Dagar" okkar ķ nśtķmanum er byggšir į hinni fullklįrušu jörš og snśningi hennar - sem var ekki til stašar ķ upphafi. Biblķan segir: „Einn dagur er hjį Drottni sem žśsund įr og žśsund įr sem einn dagur". Hinir „sjö dagar" munu tįkna eitthvaš raunverulegt, sjö tķmabil eša hringrįsir įn skilgreindrar tķmalengdar. Aš lķta sérstaklega į flóknustu ferli sköpunar sem žau stystu gęti jafnvel ekki samsvaraš okkar nżju yfirstandandi uppgötvunum, eins og er meš mörg fornleifafręšileg hugtök sem eru einnig „śti". Ķ biblķunni vakti Guš athygli į mönnum eins og Henoch og Nóa og sķšan aš sjįlfum sér, löngu fyrir tķma Móse. Fyrsta Mósebók okkar gęti hafa veriš lįtin hafa ganga ķ erfšir af slķkum raunverulegum uppruna.  Hluti af žessari hefš er einnig varšveitt ķ ritningum annarra menningarheima. Gušfręši žekkir sum lķkindi viš hina sśmersku „Gilgamesharkvišu". Žaš žżšir ekki aš Fyrsta Mósebók hljóti aš eiga rętur sķnar aš rekja til Sśmera; en muniš aš Abraham kom frį Mesópótamķu.

*) Žessi heimasķša er ekki stjórnmįlalega ešlis. Žvķ birtum viš bara almenn sjónarmiš varšandi sviš į borš viš lķfiš og engar rįšleggingar eru gefnar hvaš varšar pólitķsk višhorf ķ samtķmanum.

**) Lķta mętti į žetta sem sérstaka 'pan-en-theistic' sżn („Guš er einnig ķ sinni sköpun") - skal ekki rugla saman viš algyšistrś („Guš er allt"). Beinustu tengsl į milli Gušs og sköpunar hans eru gerš möguleg af manneskjunni(sbr. Jóh 14:21, 14:23; 15), sem er mešvitašur um žetta tengingu og veršur sķfellt lķkari Jesś. Žaš aš njóta sköpunarinnar getur einnig leitt til Gušs. En slķkt „dulspekisköpun" getur afvegaleitt fólk ķ stašinn - ef Guš vęri ašeins orš fyrir manns eigin veraldlegu hluti.

****) Möguleikarnir į aš žróa vitund voru birtir ķ smįatrišum ķ hluta eitt ķ megintexta okkar, byggt į żmsum stigum ķ lķfi Jesś. Ķ dag getur manneskja til dęmis lęrt į mešvitašan mįta, ólķkt įšur, hefur mešfęddari möguleika, til aš bera betur kennsl į sambönd sķn viš umhverfi sitt og jöršina. Meš žvķ aš gera slķkt getur hann/hśn beitt „samtengdri hugsun" (hugtak notaš af Frederic Vester, samt meš öšrum formerkjum) eša „fjölžįtta hugsun" (hugtak notaš af Dörner til aš rannsaka flókin vistfręšileg sambönd), ķ staš fyrri „lķnulegri" eša „orsakabundinni" hugsun („"1 orsök  → 1 įhrif"), sem er ekki hęgt aš beita ķ žessu samhengi. Sjį einnig eftirfarandi sķšur: „Vitund, heili og frjįls vilji mannsins", „Undirstöšuatriši sišferšilegra gilda", „Almenn kristin sjónarmiš ķ žjóšfélags- og félagsmįlum", „Kristni og heimspeki …"

Sjį einnig sķšu okkar „Grundvallaratriši sišfręšilegra gilda".

Til baka ķ atrišaskrįna.

 

Ófętt lķf*.

Upphaf mannlegs lķfs 
Ķhaldssamir og gagnrżnir kristnir menn hafa samsvarandi sżn į manninum, aš mannlegt lķf hafi hafist meš getnaši.
Į margan hįtt sżnir biblķan mannlegt lķf sem einingu, frį sķnum gušdómlega uppruna til įframhaldandi lķfs ķ gegnum kynslóširnar, žar į mešal hins mismunandi žróunarstig einstaklingsins. Biblķan talar ekki um „lķf įn gildis eša įn mannlega reisn", sama hvort um er aš ręša ófętt, gamalt eša sjśkt fólk.
Ķ „Handbuch der christlichen Ethik" (žżsk handbók um kristna sišfręši) nefnir Böckle prófessor vissa gušfręšinga sem geršu rįš fyrir aš ķ staš getnašar hafi „bólfesting" įtt sér staš stuttu sķšar.
Nśtķmavķsindi vill aš viš séum laus viš gildi en uppgötvanir žeirra sżna ašeins „streymandi umbreytingu", eins og įstand frjóvgašrar eggfrumu og fulloršins einstaklings. Hverjar sem kenningarnar eru varšandi upphaf mannlegs lķfs eru žęr aš fullu leyti handahófskenndar. Til dęmis, fósturfręšingurinn Erich Blechschmidt: hiš įšurnefnda „lög varšandi uppruna lķfs af lķfi" sem gert er rįš fyrir af Haeckel - aš fóstriš sé aš endurtaka dżrastig žróunar, er śrelt. Hvert lķffęri žróast ķ samręši viš žann tilgang sem žaš hefur ķ manninum. Ķ dag mį taka upp višbrögš fósturs meš ómskanna. Mannlegi erfšafręšingurinn L. Lejeune sagši einnig aš genin ķ frjóvgašri eggfrumu innihalda žegar įętlun varšandi lķfręna heild mannsins. Viš gętum sagt aš žau séu hin efnislega hlišstęša žeirrar įętlunar. Heilarannsóknir, taugasjśkdómafręši žróunar og sįlfręši veita svipaša innsżn. Heildręnar og fordómalausar rannsóknir geta fundiš vitund og minni į sķfellt fyrri stigum.
Žessi gildi eru žvķ žżšingarmikil śt fyrir mörk trśarlegra hópa.

Žaš er sķšan önnur spurning hvernig į aš mešhöndla svona gildi. 
Į tķmum Gamla testamentisins žżddi bošoršiš „Žś skalt ekki morš fremja" Önnur Mósebók 20 - į žrengri hįtt „Žś skalt ekki myrša"; sķšan breyttust skošanir varšandi hvaš morš og manndrįp eru. Į vķšari mįta er višmišum bošoršanna beitt ķ öllu mannlegu lķfi og gręnmetisętur beita žvķ meira segja į dżr. Hin nśtķmalega nįlgun hinnar žvertrśarlegu „Heimssišfręši"** inniheldur fyrirmynd af „menningu sem viršir allt lķf".
Heišarlegar fęšingarmišstöšvar - žrįtt fyrir aš žęr ašstoši viš fęšinguna, verša aš taka lķf viškomandi alvarlega meš öllum sķnum erfišleikum, ótta, innri įtökum og svo framvegis, ķ staš žess aš fordęma alla žį sem velta fyrir sér aš fara ķ fóstureyšingu. Konur taka įkvöršun um fóstureyšingu ekki svo „aušveldlega". Einnig ętti aš taka tillit til sameiginlegrar įbyrgšar manns og konu, ķ staš žess aš eigna konunni bara vandamįliš.
Er markmišiš er aš lįgmarka fjölda fóstureyšinga er naušsynlegt, sem žjóšfélag, aš greiša fyrir lķf meš börnum ķ žjóšfélaginu. Žaš žżšir aš takast į viš félagsleg vandamįl ķ staš žess aš bśa til fleiri byršar fyrir žį fįtęku, sem eru orsök margra fóstureyšinga ķ dag.

Lagalegar spurningar*:
Jesśs Kristur studdi sišfręšilega hegšun byggša į mešvitušum įkvöršunum, ķ staš žess aš vera ašeins ķ gildi sökum ytri laga eša hefša, eins og stašan var į tķmabili Gamla testamentisins. Lagavišmiš geta samt sem įšur stutt viš sišfręšilegar spurningar, eins og mannkyniš hefur reynt į mörgum svišum lķfs.
Refsiréttur, strangur eša frjįlslyndur, viršist hafa lķtil įhrif į fjölda fóstureyšinga į heimsvķsu. Žvķ, eins og įšur hefur veriš nefnt, eru ašrar ašgeršir naušsynlegar.

Fóstureyšing ķ samhengi erfšatękni og ęxlunarlęknisfręši.
Vķsindalegar rannsóknir og tęknifrjóvgun „eyšir" einnig fóstrum. Ķ sumum löndum er slķkt takmarkaš af lögum. Nżlega hefur hreišrunargreiningin orsakaš nżja freistingu til aš skapa frekari orsök fóstureyšinga.

Afleišingar fyrir önnur lķfssviš. 
Žegar verndun lķfs er fyrirhuguš ętti mašur aš minnast į hęttur fyrir fędda eša fulloršna einstaklinga, sérstaklega įhęttur, sem eru hęttulegar bęši fyrir fętt og ófętt lķf į sama tķma. Umhverfisvandamįl hafa slęm įhrif bęši į męšur og fóstur, sem eru viškvęmari en fulloršnir einstaklingar. Hreyfingar til verndar ófęddu lķfi ręddu vanalega ekki žetta mįl. Į sama hįtt ręddu umhverfissinnar ekki vandamįl tengd fóstureyšingum. Til dęmis, hafši žżski sjónvarpsmašurinn Franz Alt žegar įhyggjur af žessu įriš 1985.

*) „Vegir Krists" er ekki pólitķsk heimasķša. Viš erum ekki į móti neinum og höfum engar pólitķskar kröfur. Į žessari sķšu upplżsum viš žig bara um almenn višmiš.
**) Sjį einnig aukasķšu okkar „Grundvallaratriši sišfręšilegra gilda".

  

Til baka ķ efnisinnihald žessa hluta

Ķ hluta fjögur: Gamla testamentiš og framlag sökum oršręšu viš önnur trśarbrögš

Ķ upphafssķšuna meš frekari framlög.

Žś getur sent tölvupóst til Ways-of-Christ (ef mögulegt er skal skrifa žżsku eša ensku; annars skal skrifa stuttar setningar og gefa up tungumįl žitt.)

Tilvķsanir ķ önnur tungumįl og réttindi.

 .

Žżska og enska textann į netinu er nśna veriš aš raungera. Viš getum ekki tryggt 100% nįkvęmni žżšinganna į öšrum tungumįlum en žżsku og ensku. Žér er heimilt aš prenta efni af sķšunni og gefa afrit af žvķ til einstaklinga sem hafa įhuga į žvķ įn žess žó aš gera breytingar į efnisatrišum žeirra.

Stuttar tilvitnanir śr biblķunni, byggšar į mismunandi žżšingum, eru višbętur viš samsvaransi kafla megintexta Vegs Krists. Hafa skal žó ķ huga aš slķkir einkennandi stašir geta ekki komiš aš fullu ķ staš rannsóknar eša hugleišslu į öllum köflum gušspjallanna.