Vegir Krists

Óhįš upplżsingasķša
meš sjónarhorn frį mörgum
rannsóknarsvišum og reynslu.

 

 Vegir Jesś Krists ķ mannlegri vitund og viš breytingar heimsins.

Atrišaskrį yfir megintextann.

Ķ fyrsta hlutann: Ķ skrefin ķ gušspjöllunum (25 kaflar)

Žetta er annar hlutinn: kaflarnir er snśa aš skrefin ķ opinberuninni

Vinsamlegast bķddu uns sķšunni hefur veriš alveg halaš nišur til aš sjį sķšustu krękjuna.
26. Opinberun Jóhannesar
27. Um mešhöndlun opinberana 
28. Um efnisinnihald opinberunar Jóhannesar: Kirkjurnar sjö – meš kafla um kirkjur nśtķmans.
29. Innsiglin sjö
30. Bįsśnurnar sjö
31. „Žrumurnar sjö" og spįmennirnir tveir
32. Konan og drekinn
33. „Sjöhöfša dżriš" śr sjónum
34. „Dżriš meš hornin tvö" śr jöršinni
35. Hinar „sjö skįlar reiši"; endalok „Babżlon",og endurkoma Krists į dómsdegi"
36. Hiš (raunverulega) „žśsund įra frišarrķki"
37. Hinn nżi himinn, hin nżja jörš og hin „nżja Jerśsalem" 

38. Ķ lokakafla beggja hluta - hiš kristilega višhorf
39. meš töflu: Kristiš višhorf - „Ķ heiminum" en ekki „śr heiminum", „žrišja leiš"

Ķ žrišja hlutann: Önnur efnisatriši

Ķ fjórša hlutann: Gamla testamentiš og framlag sökum oršręšu viš önnur trśarbrögš

Heimasķša meš tilvķsun ķ prentaša heildarśtgįfu allra hluta

Réttindi (innprentun Vegir Krists),

Netfang.

.

Nįkvęmar įbendingar.

Nęstu 37 kaflarnir fylgja skrefunum innan gušspjallanna og opinberunarinnar. Lesa mį einn kafla eša kaflanna alla ķ réttri röš til aš öšlast meiri skilning.
Žeir sem hafa meiri įhuga į heildarnįlgun žessarar hugleišslu - žar į mešal hugleišslu varšandi gušspjöllin - geta smellt hér til aš fį nįkvęmar įbendingar. Žaš gęti hjįlpaš aš leita og finna ašgang aš raunveruleikanum į bak viš öll oršin og taka meiri žįtt ķ honum.

 

 

Opinberun Jóhannesar.

Ķhugul rannsókn į Jóhannesargušspjalli sżnir aš žaš er aš mestu byggt į hans eigin ķhugun varšandi lķf sitt meš Jesś.

Opinberun Jóhannesar sżnir į hinn bóginn aš uppruna žess sé aš finna ķ framtķšarsżnum. Hér er ekki aš finna neinar andlegar śtgiskanir į ytri žekkingu lķfs ķ framtķšinni. Samsetning framtķšarsżnanna sżnir einnig, svo lengi sem mašur hafi getuna til aš tślka sķnar eigin innri sżnir og svo framvegis, aš žęr eiga upptök sķn į ęšri stöšum en į žeim žar sem okkar ytri vęntingar verša til ķ ķmyndunarafli okkar. Ķ žessu tilfelli er ekki hęgt aš blanda žessu saman viš hinn persónulega huga. Upptökin eru einnig greinilega skilgreind, žó aš slķkt vęri engin trygging ķ slķkum upplifunum: „Žetta er opinberun Jesś Krists, sem Guš fęrši honum til aš sżna žjónum sķnum žaš sem brįtt muni gerast. Hann kunngjörši žaš meš žvķ aš senda engil sinn til žjóns sķns Jóhannesar..."

Flestir nśtķma gušfręšingar sem ašhyllast mótmęlendatrś hafa ekki įhuga į svona opinberunarskrifum. Žeir hefšu eiginlega ekki hęfileikana til aš afbrengla žau meš vitsmunalegum ašferšum sķnum. Ķ besta falli gętu žeir žaš aš hluta žvķ žeir geta ekki öšlast „ašferš" uppruna žeirra og tengds symbólisma meš sinni eigin upplifun. Ķ kažólsku kirkjunni eru til hugmyndir um opinberun*, en fólk les žęr varla žvķ žęr standa sjįlfsįnęgju margra einstaklinga og kirkja ķ hinum nśtķmaheimi of fjarri. Į hinn bóginn vķsa frjįlsar kirkjur og sértrśarhópar beint til opinberunarinnar*, en hafa ónógan, vitsmunlegan skilning į hinni spįdómslegu framtķšarsżn. Slķkt leišir žau til aš trśa į ytri hamfarir og ķ flestum tilfellum sjį žau sig sem žau śtvöldu eša žau sem nęst koma slķku (*opinberun: śr grķsku = afhjśpun.)

Ķ kaflanum „Hvķtasunnuatburšurinn (hvķtasunnudagur)" hefur žegar veriš bent į umskiptin į milli einstaklingsstarfs Jesś ķ hans nįnasta umhverfi og žróunar į stęrri skala.

Ef viš lķtum į Opinberunarbók Jóhannesar į sama samžętta hįtt og gušspjall hans, eins og stungiš er upp į ķ „Innganginum..." kemur óvęntur skilningur fram sem er ekki aš finna ķ skrifušu mįli.

Žessi opinberun sżnir röš atburša sem tengjast röš atburša ķ lķfi Jesś. En hér er įn nokkurs vafa veriš aš ręša um žróun mannkyns, jaršar og alheims. Jafnvel innri og dulspekileg rannsókn į žvķ stašfestir einfaldlega aš žaš er ekki bara samsafn af myndum fyrir žroska eša „vķgslu" einstaklinga, eins og sumir héldu, žó slķkt getiš hjįlpaš einstaklingum sökum hlišstęšna viš gušspjöllin. Raunsviš opinberunarinnar sjįlfrar hefur meira meš vitundina aš gera žar sem bornir eru atburšir sem įttu sér staš ķ kringum Jesś Krist fyrir 2000 įrum saman viš žróun mannkyns og jaršarinnar ķ alheiminum, samofin į svipašan mįta. Hérna fylgir einnig alheimshliš Krists, til samanburšar viš starf hans sem sonur manns fyrir 2000 įrum. Frį žessu sjónarmiši vęri hęgt aš komast aš nišurstöšu varšandi atburši sem įttu sér staš į smęrri skala fyrir um žaš bil 2000 įrum sķšan.

Opinberunin er samt sem įšur óvišjafnanlega flóknari en lżsing gušspjallanna. Hśn er ekki bara „vörpun" varšandi žaš sem Jóhannes sį ķ lķfi Jesś į atburši heimsins.

Opinberunin ķ „undirstöšuatrišum" sķnum lżsir atburšum ķ mörgum vķddum eša svišum tilvistar. Tķmaröšin er einungis önnur ķ röšinni. Žetta sżnir aš margar tślkanir sem sagnfręšilegir atburšir mį ašeins lķta į sem framtķšarsżnir og eru oft frekar misvķsandi.

Frį annarri, en einnig leyfilegri hliš, sér R. Steinar aš sumir nśtķma andlegir lęrisveinar geta ķ dag séš fyrir framtķšarįstand vitundar. Sjį R. Steiner ķ: „Die Apokalypse des Johannes", fyrirlestrar įriš 1908.

Samkvęmt Otto Hanish, stofnanda hinnar gömlu „Mazda" endurbót lķfs hreyfingar sem hneigist til kenninga Zaražśstra, fann Oberdoerffer hlišstęšur ķ hinum lķfešlisfręšilegu kerfum, t.d. ķ taugatengingum manneskjunnar. Bók: „Apokalypse", frį „Deutsche Mazdaznan- B." Gablonzer Str.7, 76185 Karlsruhe, Germany, - ef enn fįanleg; hugsanlega ašeins į žżsku).

Arthur Schult: „Das Johannesevangelium als Offenbarung des kosmischen Christus" (Jóhannesargušspjalliš sem opinberun alheimskrists) og „Weltenwerden und Johannesapokalypse" (Žróun heimsins og Opinberunarbók Jóhannesar) gerši tilraun til dulspekilegrar tślkunar kafla fyrir kafla. Žetta eru aš sjįlfsögšu žekkingarašferšir, aš mestu byggšar į rannsókn tįkna, en margar athugasemdir mętti gera varšandi slķkt. 

Athugasemd: žaš hjįlpar ekki aš blanda saman opinberuninni og spįdómi Gamla testamentisins. Žó žaš séu kaflar meš svipušum myndum. Žaš er samt sem įšur naušsynlegt aš bera hana saman viš sagnfręšilega atburši forkristinna tķma sem finna mį ķ višauka margra biblķa. Žaš er žvķ augljóst aš žessir spįmenn sįu ķ flestum tilfellum fyrir forkristna atburši į borš viš Babżlonherleišinguna og hin sķšari strķš ķ landinu og sigur gyšinganna į žeim tķma; einnig atburši varšandi Messķas eša Krist (um Messķas beriš saman sķšu okkar um Gamla testamentiš). Fįeinir stašir gefa til kynna mįlefna okkar tķma aš auki eša varšandi efnisatriši opinberunarinnar (til dęmis Jes 24; 25; 27; 66:15; Dan 7:9-28).

Ķ hefšbundinni (kristinni) gušfręši, Opinberunarbók 5:6 var reifaš ķ smįatrišum sem grundvallarsżn: lambinu var slįtraš en stendur samt sem įšur upprétt frammi fyrir hįsęti Gušs. Frį kirkjulegu sjónarmiši hefur veriš litiš į kirkjuna sem žann fyrsta staš žaš sem hiš nżja er innleitt. Annars mešhöndlušu gušfręšingar Opinberunarbókina ķ tengslum viš hiš helsta traust į „rķki" Gušs, sérstaklega ķ tengslum viš samsvarandi ręšum frį tķma klerkdóms Jesś. Sį Guš hófst meš Jesś, en į enn eftir aš fullkomna, og heldur įfram uns žvķ er lokiš; sjį Filippķbréfiš 1:6. Gert var rįš fyrir upphafi „nżjum himni og nżrri jörš" (Opinberunarbókin 21) meš krossfestingunn og upprisu Jesś – og sķšan var gert rįš fyrir įframhaldandi žróun ķ žį įtt. Opinberunarbókin fjallar samt sem įšur um óheyršar hamfarir, sama hve tįknręnt litiš hefši veriš į slķkt. Hin greinilega mótsögn į milli nokkurs sem var ķ raun žegar til og sķšari skilningur mun ašeins leysast žegar slķkt vitund er skilinn aš einhverju marki, sem Jesś sżnir žegar hann endurtekur sķfellt oršin „Tķminn er kominn og er žegar hér"… (Opinberunarbókin 4 og 5): Hśn lżsir aš nokkuš į andlegra sviši sem žegar er raunverulega til mun birtast sķšar meir.

Ķ „litlu opinberun" Matteusargušspjalls (į ensku)

til baka.

 

Um mešhöndlun opinberana.

Į žessum tķmapunkti er višeigandi aš bęta viš almennum hugmyndum um mešhöndlun opinberana, ekki bara opinberunar Jóhannesar heldur einnig annarra, flestar stuttar „opinberanir" śr óvišurkenndu ritmįli alda į eftir Kristsburš eša nśtķma óvišurkenndar framtķšarsżnir skyggnra manna sem eru blandašar ķ ešli sķnu. Fyrir utan žetta mį einnig finna żmsar „spįr". „Grundvallarskrefin" ķ Opinberunarbók Jóhannesar eru įbyggilega eins óhjįkvęmileg og hin mismunandi žroskastig fósturs eša manneskju eša įkvešin žroskastig dulspekings. Žaš veltur samt sem įšur į einstaklingnum hvernig fariš er ķ gegnum žessi skref. Mašur getur lęrt mikiš į aušveldan mįta og žannig foršast sįrsauka og óžęgindi, eša mašur getur bešiš eftir miklum hörmungum. Ef mašur skošar atburši heimsins, óhįš spįmönnum, tekur mašur eftir sömu reglu. Sama hvort um er aš ręša einstaklingsbundin örlög eša hvort veriš er aš skoša hlutina ķ stęrra samhengi.

Atriši innan framtķšarsżna, sem eru ekki frumgeršir og žvķ minni grundvallaratriši, eru andleg kerfi. Eftir įkvešinn undirbśning gętu hlutir hafa nįš žvķ stigi aš įkvešnir framtķšaratburšir fylgja, sem verša sķfellt meira afmarkašir aš gęšum, rżmi og tķma. En žessi orsakabundnu kerfi ķ einstaklingum og hópum breytast meš mannlegri višleitni, sķšan breytast atriši ķ framtķšinni einnig, ef žau er ekki óumflżjanlegar frumgeršir. Žvķ breytast framtķšarsżnir öšru hvoru. Žetta į sérstaklega viš fólk hvers framtķšarsżnir eru ekki af sama ķtarlegu stigi og framtķšarsżnir Jóhannesar. Framtķšarsżnir žeirra geta fljótt oršiš śreltar. Umfang mannkynsins er samt sem įšur takmarkaš af mannlegri leti.

Skyggnt fólk getur annaš hvort virt fyrir sér óljósar hvatir, lķklegast er sķšan aš žęr séu réttar, eša žaš sér žegar greinilegri möguleika ķ tįknręnni mynd, eša jafnvel nįkvęmir efnislegir atburšir. Slķkt getur veriš blandaš upplżsingum frį undirmešvitundinni žvķ atrišin hafa lķklegast ekki enn veriš fastbundin, fyrir utan einfaldar varpanir frį upplifunum ķ fortķšinni į framtķšina eša annarri blekkjandi skynjun sem į sér oft staš eša tślkunum sem eru aš fullu rangar.

Ašrar mótsagnir ķ slķkri „framtķšarskynjun" endurspeglar augljóslega żmsum mótsagnakenndum kringumstęšum framtķšarinnar. Ķ hinum sameiginlega huga mannkyns sem tįknar hiš „raunverulega", möguleikar ekki enn alveg fastbundnir" sem į upptök sķn helst ķ mannlegum hugarburši... Allir taka mešvitaš eša ómešvitaš ķ žessu samfellda ferli viš įkvöršun framtķšarinnar. (* Sjį einnig aukaglugga viš lok kaflans varšandi hinar „sjö skįlar reišar").

Į vissan hįtt er jöršin mešvituš, frjįls lķfvera og žaš er ekki okkar aš segja Guši hvernig skilja eigi žennan hluta af tilvist hans. Į hinn bóginn er mašurinn einnig frjįls og getur tekiš įkvaršanir til aš leysa vandamįl sķn į betri mįta. Frumurnar viršast einnig hafa įkvešinn breytileika ķ hegšun sinni, ekki stjórnašar mišlęgt af vitund mannsins, en žessi vitund getur tekist į viš hana meš jįkvęšum hugsunum, o.s.frv.

Žvķ hefur mun meira veriš orsakaš meš žvķ aš umbreyta hugsunum og bęnum, įst og trś į Guši, meš björgun og nįš, heldur en višhorf forlagatrśar gefur til kynna.

Skynjun vissra dulspekinga aš į ęšstu stigum tilvistar śti fyrir tķma og rśm sé allt žegar žar og hin jaršbundna skynjun varšandi barįttu til aš komast aš taka rétta įkvöršun o.s.frv. eru bįšar réttar, óhįšar hvor annarri. Aš etja žeim bįšum saman, meta į heimspekilegan hįtt, gerir ekki góš skil į ólķku ešli žessara stiga og leišir til rangrar nišurstöšu.

Aukagluggi „Innblįstur og kirkjurnar"

til baka.

 

Um efnisinnihald opinberunar Jóhannesar: Kirkjurnar sjö.

Ķ fyrsta kafla Opinberunarbókarinnar lżsir Jóhannes fyrstu framtķšarsżn Krists eftir uppstigninguna. „Ég sneri mér viš til aš sjį", eša bersżnilegra ķ fjóršu kirkjunni „koma hingaš…", "og ég var hrifinn ķ anda į Drottins degi" žżšir aš hér kom Kristur ekki yfir Jóhannes heldur gat Jóhannes mešvitaš „klifiš" tķmabundiš upp į žaš stig sem talaš er um. Žetta er mikilvęgt og ekki tįknręnt. „Ég er hinn fyrsti og hinn sķšasti. Ég er hinn lifandi. Ég dó... Ég hef lykla daušans og Heljar." Kristur sameinašur Guši talar viš hann. Hérna tilgreinir hann einnig hiš almenna efnisatriši sem er raušur žrįšur ķ opinberuninni: Gegnflęši hinna mismunandi sviša lķfsins sem eru skilin eftir eša „myrkvuš", ekki meš neins konar ljósi heldur hinu „sanna ljósi" Jóhannesargušspjalls, af Guši. Ķ upphafi fęst samhengi af öllu žegar endurkoma Krists į dómsdegi „ķ skżjunum" er endurtekin.

Kristur sżnir sjįlfan sig ķ hlutverki sķnu ķ mišju hinna sjö safnaša Asķu, eins og sólin; „klęddan skósķšum kyrtli", andi hann gagntekur allt, žar į mešal fętur hans sem tįkna viljann; „og gullbelti var spennt um bringu hans", įst hjarta hans er tengd visku. „Höfuš hans og hįr var hvķtt...", -tengingin viš įst ręšur žvķ aš höfuš skķn; „og augu hans eins og eldslogi", augu hans skķna į heiminn; „fętur hans voru sem glóandi mįlmur ķ eldsofni", skref hans hafa hreinsandi įhrif śt į viš; „og raust hans sem nišur mikilla vatna", ķ raust hans titrar einnig andi hans. „Hann hafši ķ hęgri hendi sér sjö stjörnur", Guš lašar öll öfl aš sér sem og manneskjur, hęgri hans tįknar framtķšina, fólkiš fylgir honum; „tvķeggjaš sverš gekk śt af munni hans...", hann fęrir raunverulega hęfileika til aš greina ķ sundur og į milli.
Žessi framtķšarsżn hljómar sem hlišstęša framtķšarsżnar Jóhannesar skķrara ķ upphafi Jóhannesargušspjalls, žar sem dśfan er hinn „raunverulegi andi"; hina sjö safnaši mį lķkja viš skipun lęrisveinanna (t.d. Jóh 1...).

„Söfnuširnir sjö" (sjö kirkjur; Opinberunarbók 2-3) voru ķ raun til. Žeir innihalda żmis menningarleg vandamįl, hęfileika og möguleika sem Kristur lét „engla samfélagsins" skrifa um. Ķ žessu sambandi viršast „englar" einnig vķsa til veraldlegra leištoga žessara safnaša. Bréfin į ekki einungis aš skilja sem „yfirnįttśrulega" atvik. Söfnuširnir geršu rįš fyrir aš engill fylgdi starfi žeirra. En notkun oršsins engill, sem ópersónuleg vera og mįttur, getur einnig bent til žess aš kristnu söfnuširnir sjö ķ sjö bęjunum endurspegla einnig hvers konar hęfileika žeir innihalda, sem einnig eru tjįšir annars stašar.

Žvķ hlżtur eitthvaš aš vera til ķ žvķ žegar gušspekilegar, mannlķfsspeki- og rósakrosshreyfingar eru allar sammįla žvķ aš hinir „sjö söfnušir" séu menningarheimar. Samtķmaumbreyting sišmenningar Vesturlanda ķ mildari menningarheim er sś breyting sem įtti sér staš ķ 5./6. söfnušum eša 6./7. söfnušum. Stundum eru tilraunir geršar til aš koma į tengslum į milli hugmynda „Aquarian Era" sem hófst, samkvęmt żmsum stjörnuspekilegum eša nżaldarstefnum į milli 1961 og 2000 eša jafnvel 2242. R. Steiner heldur žvķ fram aš heildarįhrif hennar verša ekki sżnileg fyrr en įriš 3500. Žetta var tengt įlyktunum undir-tķmabila (sub-era) 300-400 įra. Žó žetta sé byggt į alheimshringrįsum hefur veriš litiš framhjį nokkur mikilvęgu hér.

Ešli opinberunarinnar er ekki byggš į „sķendurtekinni eilķfri endurtekningu sömu tólf stjörnumerkishęfileika". Ķmynd spķrals, žar sem allt žróast ķ hęrri og hęrri sviš, vęri betri lżsing į žessu. Hin grundvallar „skammtastökk" mannkyns og žróun heimsins ķ opinberuninni er ekki einungis hęgt aš sjį sem grunn fyrir sķfellda hreyfingu į möndli jaršar eins og snśšvķsir og stjörnuspekilegar kringumstęšur. Ef samtķmasaga er skošuš hefur sķfellt hrašari žróun įtt sér staš. Hérna getur mašur fundiš fyrir ķhlutun einhvers ęšra. Ef mašur vill leita aš hringrįs sem uppruna opinberunarbreytinga veršur aš višurkenna frekari stęrri hringrįs. Opinberunin gęti samt sem įšur veriš aš ręša um žessi įhrif.

Ef velt er fyrir sér rannsóknum į alheimsbreytingum įrla ķ sögunni, sem ekki fį nęgilegan gaum, eins og finna mį ķ gömlum dagatölum, fornleifafręšilegum uppgötvunum, skrifušu mįli, žjóšsögum eftir H. J. Andersen og ašra, er hinn stjarnešlisfręšilegi raunveruleiki og žvķ einnig tķmabilin sem tengjast honum ekki jafn stöšugur og viš héldum upprunalega. Hann viršist breytast eša missa tķmabundiš hlutverk sitt sökum róttękra įhrifa. Ķ slķkum tilfellum vęri mikilvęgi hringrįsar hins klassķska tķma enn meira takmarkašur heldur en į tķma hina „fimm safnaša" sem gušspekingar reyndu aš śtskżra sem menningarheima Indlands, Persķu, Egyptalands og Kaldea, Grikklands og Róm… og menningarheimur Vesturlanda allt fram ķ nśtķmann.

Til frekari upplżsinga: „Enlightenment on the Apocalypse" (... eftir Helene Möller - 1884-1969 -, śtgefandi: Radona-Verlag, Am Buchstein 14/15, D-61250 Usingen, Germany, einnig fįanleg į ensku) tengist „kirkjunum sjö" ķ mismunandi tķmum ķ kirkjusögu:
1. 33- 333 e.Kr.: Į ķ erfišleikum meš aš fylgja leišbeiningum drottins į réttan mįta... .
2. 333- 633 e.Kr.: Vandamįl og trśfesta hinnar gömlu kirkju... .
3. 633- 933 e.Kr.: Fręšsla ķ gegnum hina heilögu ritningu... .
4. 933- 1233 e.Kr.: Hętta stešjar aš kirkjunni sökum „hégómaskapar, yfirlętis, gręšgi og munśšar".
(Athugasemd: strķš og rannsóknarrétturinn įtti sér einnig staš į žessum tķma.)
5. 1233- 1533 e.Kr.: „Óhreinleiki og sjįlfselska" ķ kirkjunni, sķšan fylgir „frįhvarf frį trś".
(Žessi bók lķtur samt į hinar kažólsku kirkjur og kirkjur mótmęlenda sem „hin tvö vitni" Opinberunarbókin 11 - eins og tveir vinir sem hęfa hvor öšrum.)
6. 1533- 1833 e.Kr.: Yfirboršskennd kristni... .
(Athugasemd: upphaf rökhyggju og hinna gömlu vélhyggjuvķsinda įttu sér einnig staš į žessu tķmabili.)
7. 1833- 2000 e.Kr.: Afskiptaleysi margra gagnvart kirkjunum og Guši.
(Žį er sagt aš viš séum aš nįlgast hina róttęku breytingar endurkomu Krists į dómsdegi, eins og skrifaš er um ķ afgangi Opinberunarbókar Jóhannesar. Žaš er śtskżrt sem eitt alheimsatvik, séš frį mörgum hlišum. Žó aš (gamla) framtķšarsżnin sé śtbreidd, sem hefur aš geyma stórstrķš, ólķk hugmyndinni aš „bęnir fólksins" gętu breytt žessu, og sérstaklega aš žeir trśušu munu tengjast Guši og innblęstri hans og žvķ lyftast upp til hans.)
„Vegir Krists" styšur ekki sjįlfkrafa öll efnisatriši žeirra heimasķša og bóka sem nefndar hafa veriš.

Ķ samanburši viš eftirfarandi skref ķ opinberunarbókinni standa hinir „sjö söfnušir" fyrir stigi (stigum) sem gęti veriš hęgt aš nį tökum į meš mętti vitundar hins ytra lķfs.

 

„Kirkjurnar sjö" og kirkjur nśtķmans -
(į žżsku og ensku heimasķšunum eru frekari kaflar śr opinberunarbókinni)

a.) Hinar sjö kirkjur Asķu.

Kirkja

Kristur talar sem:

stašfesting

 įvķtur

markmiš žeirra sem vinna bug į sjįlfum sér

Efesus

Sį „sem heldur į stjörnunum sjö ķ hęgri hendi sér, sį sem gengur į milli gullstiknanna sjö"

erfiši, žolgęši, sęttir sig ekki viš vonda menn; „hatar verk Nikólaķtanna sem ég sjįlfur hata****" og kemur auga į falsa postula; žolinmęši og žolaš mikiš vegna mķn; og hefur ekki gefist upp.

„...žś hefur falliš frį žķnum fyrri kęrleik." ...„sjįšu aš žér og breyttu eins og fyrrum. Aš öšrum kosti kem ég til žķn og fęri ljósastiku žķna śr staš nema žś sjįir aš žér."

„Žeim er sigrar mun ég gefa aš eta af lķfsins tré sem er ķ Paradķs Gušs."

Smyrna

„sį fyrsti og sķšasti, sį sem dó og varš aftur lifandi"

„Ég žekki žrengingu žķna og fįtękt - en žś ert samt aušugur. Ég veit hvernig žś ert hrakyrtur af žeim sem segja sjįlfa sig vera Gyšinga en eru žaš ekki heldur samkunda Satans."

„Kvķš žś ekki žvķ sem žś įtt aš lķša. Djöfullinn mun varpa nokkrum yšar ķ fangelsi til žess aš reyna yšur og žér munuš žola žrengingu ķ tķu daga "

„Vertu trśr allt til dauša og ég mun gefa žér kórónu lķfsins. Žeim er sigrar mun sį annar dauši ekki granda."

Pergamos

sį „sem hefur sveršiš tvķeggjaša og beitta".

„Samt hefur žś veriš mér trśr og ekki afneitaš trśnni į mig, jafnvel ekki į dögum Antķpasar, mķns trśa vottar, sem deyddur var hjį yšur žar sem Satan bżr."

Sumir sem ašhyllast kenningar Bķleam Bakal, trśarregla er tęldi Ķsraelsmenn svo aš žeir neyttu kjöts, sem helgaš var skuršgošum, og drżgšu hór; sumir Nikólaķtar. „Sjį žvķ aš žér. Aš öšrum kosti kem ég skjótt til žķn og mun berjast viš žį meš sverši munns mķns.

„Žeim er sigrar mun ég gefa af hinu hulda manna og ég mun gefa honum hvķtan stein og į steininn ritaš nżtt nafn sem enginn žekkir nema sį er viš tekur."

Žżatķru

„sonur Gušs sem augu hefur eins og eldsloga og fętur lķka glómįlmi"

„Ég žekki verkin žķn, elsku žķna og trś, žjónustu žķna og žolgęši og veit aš hin sķšari verk žķn eru meiri en hin fyrri". 

Žś lķšur Jessabel, konuna sem segist vera spįmašur og kennir žjónum mķnum, afvegaleišir žį til aš drżgja hór og eta kjöt helgaš skuršgošum Ógnun: lenda ķ miklum žrengingum, nema hśn išrist ekki og įhangendur hennar mun ég deyša. „Ég mun gjalda yšur hverju og einu eftir verkum yšar". En yšur hinum ķ Žżatķru, sem hafiš ekki fylgt kenningu žessari: „Ašra byrši legg ég eigi į yšur. En haldiš fast viš žaš sem žér hafiš žangaš til ég kem."

„Žeim er sigrar og varšveitir allt til enda žaš sem ég geri og kenni mun ég gefa sama vald yfir žjóšunum sem faširinn gaf mér. Og hann mun stjórna žeim meš jįrnsprota og mola žęr eins og leirker eru moluš. Og ég mun gefa honum morgunstjörnuna."

Sardes

Sį „sem hefur žį sjö anda Gušs, stjörnurnar sjö."

„Ég žekki verkin žķn" „En žś įtt fįein nöfn ķ Sardes sem ekki hafa saurgaš klęši sķn og žau munu ganga meš mér ķ hvķtum klęšum žvķ aš žau eru makleg."

„Žś lifir aš nafninu til en ert samt daušur. Vakna žś og styrk žaš sem eftir er og aš dauša komiš. Žvķ margt hef ég fundiš ķ fari žķnu sem ekki stenst fyrir Guši mķnum." Minnst žś žess sem žś hefur numiš og heyrt og varšveit žaš og bęt rįš žitt. Ef žś vakir ekki mun ég koma eins og žjófur"

„Sį er sigrar skal žį skrżšast hvķtum klęšum og eigi mun ég afmį nafn hans śr bók lķfsins. Ég mun kannast viš nafn hans frammi fyrir föšur mķnum og englum hans."

Fķladelfķu

„ sį heilagi, sį sanni sem hefur lykil Davķšs, hann sem lżkur upp svo aš enginn lęsir og lęsir svo aš enginn lżkur upp"

„Ég žekki verkin žķn Žś hefur lķtinn mįtt en hefur žó varšveitt orš mitt og ekki afneitaš mér. Af žvķ aš žś hefur varšveitt orš mitt um žolgęši mun ég varšveita žig į žeirri reynslustund sem į aš koma yfir alla heimsbyggšina til aš reyna žau sem į jöršinni bśa."

„Ég skal lįta lygarana af samkundu Satans, sem segjast vera Gyšingar en eru žaš ekki, koma og kasta sér fyrir fętur žér og lįta žį vita aš ég elska žig." „Haltu fast žvķ sem žś hefur til žess aš enginn taki kórónu žķna.

Žann er sigrar mun ég gera aš mįttarstólpa ķ musteri Gušs mķns og hann skal aldrei framar fara žašan. Į hann mun ég rita nafn Gušs mķns og nafn borgar Gušs mķns, hinnar nżju Jerśsalem, er kemur af himni ofan frį Guši mķnum, og nafniš mitt hiš nżja.

Laódķkeu

„sem er amen, votturinn trśi og sanni, upphaf sköpunar Gušs"

(„Ég žekki verkin žķn"; en žaš er engin greinileg jįkvęš višurkenning."

"En af žvķ aš žś ert hįlfvolgur**** og hvorki heitur né kaldur mun ég skyrpa žér śt af munni mķnum". „...Žś veist ekki aš žś ert vesalingur og aumingi, fįtękur, blindur og nakinn. Ég ręš žér aš žś kaupir af mér gull, skķrt ķ eldi...", „og hvķt klęši...", „smyrsl į augu žķn...". „Ég tyfta og aga alla žį sem ég elska. Legg žś žvķ allt kapp į aš bęta rįš žitt."

„Ég stend viš dyrnar og knż į. Ef einhver heyrir raust mķna og lżkur upp dyrunum mun ég fara inn til hans og neyta kvöldveršar meš honum og hann meš mér. Žann er sigrar mun ég lįta sitja hjį mér ķ hįsęti mķnu eins og ég sjįlfur sigraši og settist hjį föšur mķnum ķ hįsęti hans."

* önnur žżšing: „ķ skjótri röš"; ** önnur žżšing: „söfnušir"; ** önnur žżšing: „og konungsrķki daušans"/ „og Heljar"; *** algengari žżšing: „hatur" (Kristur hatar engan!); sjį einnig Efesusbréfiš; **** „hįlfvolgur" tįknar ekki augljósa einstaklingsmišaša stöšu heldur fjarveru stöšu.
Žaš aš Kristur talar žegar til hverrar kirkju meš öšrum hęfileika ķ sjįlfum sér sżnir aš hver kirkja fęr ašra „nįmsskrį".

 

b.) Kirkjurnar ķ nśtķmanum.

Hinar „sjö fyrri kirkjur" voru ķ raun og veru til. Ķ meginhluta ways-of-christ.net er einnig minnst į almennt mikilvęgi mismunandi menningarlegra hópa. Žaš er einnig mögulegt aš rannsaka spurninguna hvort įlķka eiginleikar sem tilheyršu hinum „sjö kirkjum" séu til innan kirkna nśtķmans eša hópa innan kirknanna og kristinna hreyfinga. Engin kennsl eru ętluš ķ ašaldrįttum og žess vegna er ekki minnst į nišurstöšurnar hér. En ķ eftirfarandi efnisgreinum er stuttlega minnsta į kirkjur meš sķn mismunandi sjónarmiša til aš gera einstaklingum kleift aš leita eftir lķkindum sjįlfir. Engin kirkja er dęmd hér žar sem einungis Kristur getur gert slķkt. Žvert į móti gęti mašur fengiš tilfinningu fyrir hinu leynda mikilvęgi hinnar alkirkjulegu hreyfingar „unity in diversity", eins og alheimsmynstur hinna „sjö tóna".

Kirkjur nśtķmans / hreyfingar.

ašalatriši žeirra.

hlutir sem fólk sem hefur įhuga į žessum kirkjum veršur aš umbera.

Grķska, Rśssneska, Serbneska rétttrśnašarkirkjan; Sżrlenska rétttrśnašarkirkjan og sumir fylgissinnar hinnar gömlu keltnesku kristni; Armenska kirkjan; Egypska koptķska kirkjan og ežķópska kirkjan;

„Tómasarkirkja" į Indlandi; Nepalska kirkjan;...

Oft sterk trś, stundum djśp andleg žrį - t.d. munkar o.s.frv., žrautseigja, afleišingar.
Vottur af frumleika. Oft grafhvelfing undir kirkjunni, minnir į hinar gömlu kristnu, dulspekilegu hefšir. Kenningar um viskuna (Marķa / Sófķa). 

Ķ flestum tilfellum fallegur en strangur og hefšbundinn helgisišur, til dęmis žrjįr klukkustundir standandi. (fyrir utan hina einstöku Tómasarkirkju). Lķtil ašlögunarhęfni aš hinni margvķslegu leit aš nśtķmalegu ungu fólki, sérstaklega ķ fyrra umhverfi trśleysingja, sem er oft meira eša minna į jašri kirkjunnar og hugsar į veraldlegri mįta.
Žrżstingur kommśnista eša tilhneigingar žjóšernissinna leiddi til takmarkana į starfi sumar žessara kirkna eša óvinįttu viš ašrar kirkjur eša fólk. ...

Frjįlsar kirkjur, evangelķskar kirkjur, einnig Hvķtasunnukirkjur, Kvekarar;

Önnur samtök, stundum įlitin sem „sértrśarsöfnušur"* meš vafasamar röksemdir Ašventistar, Nżja postulakirkjan, Mormónar og önnur samtök.

Einfaldleiki og ósveigjanleiki ķ samręmi viš eigin trś og sišferši Fyrir žį einstaklinga sem hentar slķkt gefa žessi óbrotnu tengsl viš Jesś Krist beinni ašgang aš mętti hans; sterkar upplifanir ķ trś, eins og aš fį svör viš bęnum óvenjulega og lęknandi; stundum meš vitnisburši o.s.frv. ķ gušžjónustunni.
hnitmišur rannsókn į biblķunni įn žess aš žręta fyrir erfiša hluta hennar;
Góšur sameiginlegur stušningur mešlima hins lifandi safnašar - enginn innantómur „sunnudagur" eša „jól, kristindómur".

Fyrir utan hinni margvķslegu hvatningu hvaš varšar trś manns eru engar beinar ašferšir hvaš varšar undirbśning fyrir andlegar upplifanir. Žvķ er ķ flestum tilfellum skortur į žögn og į ašferšum byggšum į kristinni hugleišslu (žar sem flestum öšrum kirkjum skortir slķkt).
Hinn vel meinti sišferšileg strangleiki ķ mannlegum samskiptum samanstendur af bönnum, stundum fylgir honum fullnęgjandi rįšleggingar, hvernig t.d. vinskap į aš mešhöndla.
Oft takmarkašur vilji til aš skilja hina margvķslegu kristnu upplifun śt fyrir žį sem žekkt er innan žessa hluta kirkju. Oft er viškvęšiš žaš aš žaš sem nęgir fyrir mann ętti einnig aš nęgja viš trśboš allra annarra. Stundum tilfinning aš manns eigin kirkja sé sérstaklega valin.
Stundum, žvert į ķmyndina sem haldiš er fram af žessari hreyfingu, styšur hśn einhliša viš pólitķsk višhorf. ...

Flestir ķ mótmęlendakirkjunni

og framfarasinnuš „opin kirkjuhreyfing"

T.d. bein notkun Lśthers į biblķunni sem uppspretta trśarinnar.
Margar félagslegar žjónustur. Oft hreinskilni, aš taka trśina einnig alvarlega hvaš varšar pólitķskar įkvaršanir manns; aš hugsa sjįlfur og aš vara fólk viš, einnig śt fyrir efnisatriši sišferšis.
Hreinskilni hvaš varšar alkirkjuleg tengsl į milli kirkna. ...

Ķ dag fjarlęgir oft gagnrżninn sagnfręšileg rannsókn gušfręši hluta af žessari trś og ķ prestaskólum er prestum kennt aš kenna žann hluta žrįtt fyrir žaš.
Sumir leita leiša til aš auka andlega dżpt trśarinnar en slķkt stendur sjaldan til boša.
Algengur er yfirboršshįttur og of mikill ašlögun viš žjóšfélagiš, einnig į samkomum. Stundum voru kirkjur jafnvel samtķmis orsök vafasamra žróunar ķ žjóšfélagi sem er keyrt įfram af frammistöšu (kalvķnstrś). ...

Vinstrisinnuš kažólska, feminķsk gušfręši, gušfręši er varšar frelsun „žrišja heimsins"

Gamla kažólska kirkjan

Mjög nęrri lķfi fólksins; runnin af rótum kristni, sterk višleitni fyrir félagsleg réttindi og mannréttindi, o.s.frv. Einnig varšar žetta eftirfylgni innan kirkjunnar.

Višleitni til aš finna višeigandi andlegt og mannlegt hlutverk fyrir konur. Einnig hefur veriš įhersla į lįgmarks hreinskilni hvaš varšar fęrar leišir viš dulspekilegar upplifanir. ...

Trś sumra varš grunnhyggin. Stundum ašeins sjónarmiš varšandi djśpar sįlfręšilegar og félagslegar kenningar (sem vęru góšar og gildar fyrir alla, einnig fyrir hreinręktaša hśmanista).

Sumir er ašhyllast feminķska gušfręši eru innblįsnir af gömlum trśarreglum, sem eru ekki alltaf rannsakašir, hvaš varšar samrżmanleika viš kristni. ...

Rómversk-kažólska kirkjan

og strangari kažólskar hreyfingar, t.d. er varša Spįdóminn um Marķu og „charismatic movement" og dulspeki.

Umsjón trśarinnar og helgisiša innan žessarar kirkju. T.d. innan tilbeišslunnar į Marķu og öšrum hefšum sem vantar ķ sumum kirkjum.
Mikiš af góšgeršarstarfsemi; félagsleg eftirfylgni einni ķ heimskirkjunni.
„Višskilnašur" aš hluta frį hinni almennu hnignun žjóšfélagsins.
Nokkrar ašferšir fyrir innri žroska (andlegar ęfingar, einfaldar hugleišslur) fyrir fįeina mešlimi kirkjunnar.
Innan žessarar kirkju birtust margir dulspekingar: endurtekning į leyndarmįlum ķ tengslum viš krossfestingu Jesś. (Hinn vel žekkti gušfręšingur Rahner sagši aš kirkja framtķšarinnar ętti aš leggja rękt viš kristna dulspeki.) ...

Kirkjan lagši mikiš undir kenningum og valdi embęttisins til aš lįta til sķn taka ķ staš žess aš kenna nśtķmafólki meš samkennd og skilning sem er oft sjįlftreystiš. Lķtil višleitni ķ garš „tungumįla" sem naušsynleg eru viš mišlun trśartengdra umręšuefna fyrir mismunandi fólk į andlegan hįtt. Sišferši sem byggt er helst į bošoršum og bönnum. Hin sišferšilega „bremsa" snżr ekki aš raunverulegum umskiptum og endurnżjun.
Vinna hefur hafist viš aš vinna af sér fyrri atburši tengda rannsóknarrétti, strķšshefšum og samvinnu viš leišandi öfl, en slķkt er erfitt.
Ķmyndunin aš manns eigin kirkja sé sś eina sem er góš og gild.
Einnig voru dulspekingar mest umbornir, ķ staš žess aš višurkenna žeirra nżstįrlega hlutverk. ...

Christengemeinschaft og Kristsfręši Rudolfs Steiner; og kristna Rósakrossreglan;

sérstakir söfnušir: Nżjar opinberunarhreyfingar

Ašrar stefnur, t.d. žęr sem lśta kenningum J. Hurtak prófessors.

Hrifinn af hinum vanręktu nįlgunum kristni meš višurkenningu*** - ekki nįkvęmlega eins og „gnostisisma"; byggš t.d. į Jóhannesargušspjalli; sem var śtrżmt meš ofsóknum ķ flestum tilfellum. (Žvķ vantaši žessa tegund kristinnar trśar sem leiddi til margra atburša ķ nśtķmakirkjum sem krefjast endurbóta.)
Margir vegir viš žjįlfun til aš opna sjįlfan sig į veginum til Gušs.
Hurtak vinnur til dęmis meš „nöfn Gušs" śr hinu gamla tungumįli biblķunnar. ...

T.d. er oft ašeins „starfaš ķ samręmi viš Krist" ķ mannlķfsspeki ķ staš žess aš taka hann einnig beint meš ķ bęnum, o.s.frv. („Christengemeinschaft", kirkja sem hefur aš geyma žętti sem innblįsnir eru af R.Steiner, er ekki talin vera beinn hluti af mannlķfsspeki.)
(Žaš sżna ekki allir nśtķmahópar er tilheyra Rósakrossreglunni og Alkemistar sömu augljósu tengsl viš Kristni.)
Nżjar opinberunarhreyfingar sem og žęr sem eiga upptök sķn aš rekja til dulspekingsins Jakobs Lorber fylgja biblķunni og innihalda einhvers konar „opinberun". Dómgreindarsjónarmiš į žessu sviši eruš naušsynleg, ef mašur į aš meta slķkar kenningar****.

Sumir hópar sem varla mį kalla samtök og eru į jašri kristinnar trśar, t.d. nęrri nżaldarhópum

Leita aš hluta til aš nżju tķma śt fyrir ófullkomleika hins nśtķma efnislega žjóšfélags, hingaš til tengt loforši Opinberunarbókarinnar.

Lķta į hęfileika manns ķ staš žess aš fordęma ašra. Umręša į milli margra stefna. ...

Ekki alltaf greinarmunur į milli Krists og meints „Krists" eša „vitundar Krists" vissra hugsanastefna.

Žvķ žaš er ašeins ķtarlegur sameiginlegur grundvöllur į milli trśarbragša hvaš varšar sišareglur, en minna hvaš varšar trśartengd umręšuefni, stundum er deilt um mismuninn sem hjįlpar ekki. Žvķ Guš er ofar öllu er stundum ekki skiliš įstęšur žess aš sišferšilegar įkvaršanir į milli uppbyggjandi og eyšileggjandi eru naušsynlegar. Žvķ umber hśn aš hluta til vafasama hluti og skortir sišferšilega žolinmęši į mešal žeirra sem mótušu hina skipulögšu kristnu trś. Lķtil afskipti af vandamįlum žjóšfélagsins sem hreyfingar. ...

* Vęri einnig mögulegt aš bera kirkjur saman viš hina upprunalegu 12 postula. Mismunandi fólk ķ mismunandi kirkjum, žaš sem ašstošar žaš.
**
Ef žś hefur įhuga į hópi og: a.) hann heimilar žér žitt persónulega frelsi og samskipti viš fjölskyldu og vin; b.) hann styšur ekki gjöršir sem eru ekki sišferšilegar; c.) hann reynir ekki aš nį yfirhönd į eign žinni (nema aš fį mešlimagjald žitt, eša skatt ķ sumum löndum, og sjįlfviljug framlög); d.) hann vķsar til biblķunnar og Nżja testamentisins, til Jesś meš sömu merkingu; e.) hann višurkennir aš hann er ekki hinn eini sanni kristni hópur; - žį į hugtakiš „sértrśarsöfnušur" ekki viš. Žetta er óhįš mati į gušfręšilegum tślkunum žeirra, sem allar kirkjur bśa yfir, og mati į žeirra frekari hefšum, sem er til stašar ķ öllum kirkjum nema sumum frjįlsum kirkjum mótmęlenda.
***
T.d Jóhannes sjįlfur, Klemens frį Alexandrķu, Origenes, Paulikianar, Joachim de Fiore, Master Eckehart, Tauler, Seuse, Nicolaus of Kues (Cusanus), Jakob Boehme, Angelus Silesius, Paracelsus, Novalis o.s.sfrv. Hópar į borš viš žessa geta einnig haft sķnar takmarkanir eins og allar kirkjur hafa sķnar en žeir eru einnig hlutar af kristindómi. Bogumiles og Katararnir voru svipašir aš hluta en voru draga sig einhliša til baka frį heiminum.
****
Sjį kaflann „Um mešhöndlun opinberana" ķ megintexta ways-of-christ.net. Ekki starfa allir hópar į žennan mįta sem samkeppnisašilar og žvķ rįšleggja žeir ekki fólki sķnu aš yfirgefa kirkjur sķnar (t.d. Lorber). Ašrir hópar gagnrżna stórar kirkjur žvķ žeir telja sig vera ofsóttir af žeim.

c.) Ašferšir viš aš leysa deilur į milli kirkna ķ alkirkjulegu hreyfingunni.

Heildaryfirsżn į kristni fer ekki aš vera sżnileg fyrr en mašur skošar alkirkjulegan fjölbreytileika kirknanna. Žeir sem vilja draga śr upplżsingum kristinnar trśar og finna minnsta žekkta nefnara hinna stóru kirkja halda aftur af hvöt fólks og kirkna sem naušsynleg er til aš horfa fram į viš ķ endurnżjun kristinnar trśar. Kristin trś hefur oršiš yfirboršskennd ķ samanborši viš hina fyrri kirkju. Kristnir menn verša aš lęra hver af öšrum. En į mešan žessi ferli stendur geta allir haldiš ķ persónuleika sinn. Meiri vitund hvaš varšar aš tilheyra innan fjölbreytileika kirknanna žżšir ekki aš tilraunir séu geršar nśna til aš nį fram kristinni trś aš fullu sameinašri. Kristur sjįlfur, ķ bréfum sķnum til kirknanna sjö, minntist alls ekki į žessa einingu. Hann vissi aš fólk vęri mismunandi. Annars stašar spįir hann fyrir um tķma žegar einum fjįrhirši og einni „hjörš", en žżšir žaš aš hjöršin sé įn nokkurs konar innri fjölbreytileika? Hinn ęšsti fjįrhiršir er Kristur sjįlfur. Hann er einnig sį eini sem gęti kallaš fram sameiningu kirknanna į réttan hįtt. Hver myndi hlusta į einhvern annan? En skref ķ žessa įtt eru möguleg. Hér eru nokkrar athugasemdir varšandi stefnu helstu kirknanna og žvķ sem žęr telja vera helstu hindranir hvaš žetta umręšuefni varšar (felst fólk ķ kirkjunum hefur ekki įhuga į aš hafa hindranir į vegi sér):

0. Mikilvęgur grunnur er hin sameiginlega sżn į skķrninni sem sakramenti.
Į mešan Second Vatican Council of the Catholic įriš 1962 stóš įtti sér staš nokkurs konar tękifęri fyrir hina alkirkjulegu hreyfingu. Samžykkt var aš žęttir į borš viš Orš Gušs, lifandi miskunn (living mercy), von, įst og gjafir hins heilaga anda, bęši ósżnilegir og sżnilegir žęttir, vęru einnig til fyrir utan kažólsku kirkjuna og aš frelsun frį synd og endurlausn er einnig möguleg innan annarra kirkna. En samt sį kažólska kirkjan sig ašeins sem hina einu fullkomnu kirkju.

1. Kažólska kirkjan segir aš kirkja mótmęlenda hafi ekki hina óbrotnu „postullegu vķgsluröš", meš žvķ aš leggja hendur yfir frį hinu upprunalegu postulum, ķ tengslum viš vķgslu biskupa og presta. Žvķ eru žęr ekki višurkenndar aš fullu sem systurkirkjur. Sumar kirkjur mótmęlenda uršu til aš hluta ķ gegnum trśskipti meš ašstoš rķkis žeirra; žvķ uršu vķgšir prestar einnig aš skipta um trś. Sķšan tóku žeir žįtt ķ prestvķgslu annarra presta. Aš leggja hendur yfir til blessunar og lękningar, o.s.frv. er vissulega biblķulegt. Biblķan segir ekki fyrir vķst aš prestar žurfi óbrotna kešju viš aš leggja hendur yfir. En ef mašur vill tślka žetta į žennan žįtt er mögulegt aš kirkjur mótmęlenda myndu hefja aš nżju aš leggja hendur yfir sem myndi ekki valda žeim neinum skaša. Ķ žessu skyni gętu žęr fundiš einhvern innan eša fyrir utan kirkjurnar sem er hluti af žessari óbrotnu kešju. Žetta vęri meiri įskorun fyrir sjįlfsvitund kirkna mótmęlenda.
Žaš er einnig annar möguleiki, nokkur sem allar kirkjur višurkenna, aš mašur getur einnig bešiš fyrir tengingu manns viš hinn heilaga anda sem er annars veitt meš žvķ aš leggja hendur yfir. (Allir trśmenn geta meira segja gert žetta. Til er fólk sem er sérstaklega fęrt um kristna lękningu meš žvķ aš leggja hendur yfir įn nokkurs konar vķgslu, fęrari en flest vķgt fólk) Sķšan gęti prestur sem hefši fengiš heilagan anda lįtiš hann ganga įfram į hefšbundinn mįta meš žvķ aš leggja hendur yfir. Žessi śtgįfa vęri įbyggilega undarleg fyrir kažólsku kirkjunni. (En kirkja mótmęlenda hefur ekki heldur iškaš hana, žvķ hefši hvorug žeirra ósanngjarnan įvinning.) Kažólska kirkjan getur višurkennt žetta sem möguleika aš į hefšbundinn mįta vęri ekki mögulegt aš vita hvort hinn heilagi andi vęri žar til stašar į sama gilda mįta eša ekki. Žaš voru samt sem įšur alltaf kažólikkar sem gįtu sagt fyrir um hvort žetta vęri įhrifarķkt ešur ei. (T.d. fólk eins og Padre Pio, o.s.frv.) Einnig er spurningin hvaš eigi aš gera viš vķgša einstaklinga ķ kažólsku kirkjunni sem hindraši lķklegast flęši hins heilaga anda meš róttękum misgjöršum? Gęti hann enn veitt hinn heilaga anda? Įn rannsókna og/eša fólks į borš viš Padre Pio vęri ekki mögulegt aš finna įreišanlegt svar.

2. Kažólska kirkjan vill aš spurningin varšandi hlutverk embęttis Jóhannesar, sem žżšir Pįfinn ķ öšrum kirkjum, sé tengd viš hugmynd žess sem sżnileg full sameining kirknanna undir stjórn hans. Jesśs sagši Pétri aš hugsa um „lömbin" og „sauši".(Jóh 21). Jesśs setti ekki Pétur yfir hina lęrisveinana og hópa žeirra heldur hins nśverandi meginstraum kristinna manna. Jóhannes įtti t.d. sķnar eigin kirkjur ķ Asķu (sjį aš ofan), Pįll leitaši margra safnaša, o.s.frv. Žvķ kemur spurningin fram hvaš žaš myndi žżša ķ dag ef eftirmašur Péturs myndi „setja saušina į beitiland". Fulltrśar rétttrśnašarkirkna höfšu gefiš til kynna aš žeir myndu višurkenna einhvers konar „heišursforgang" pįfans įn beins valds yfir öšrum kirkjum; įlķka og hlutverk rómverska biskupsins ķ frumkirkjunni sem sį fyrsti į mešal jafningja. Sumir gušfręšingar mótmęlenda hugsušu meira segja um žetta en pįfagaršur brįst ekki beint viš. Sķšar skrifaši pįfinn aš ašrar kirkjur myndu velta fyrir sér žvķ hlutverki sem žęr telja aš pįfadómur ętti aš hafa Tillitssemi myndi ekki skaša neinn. Ef aš kirkjurnar myndu sameinast myndu žęr įn nokkurs vafa velja sameiginlegan leištoga.

3. Kirkjur mótmęlenda myndu vilja sjį vķgslu kvenna sem presta ķ kažólsku kirkjunni. En rétttrśnašarkirkjur, hlutar biskupakirkjunnar og sumar kirkjur mótmęlenda eiga einnig ķ vanda meš žessa spurningu. Į hinn bóginn eru einnig innan kažólsku kirkjunnar t.d. ķ Žżskalandi hópurinn „Plebiscite We are the Church" sem krefjast žess einnig Žaš skiptir ekki mįli hve mikilvęg spurningin er, žaš er erfitt aš skilja af hverju žarf aš leysa hana ķ gegnum alkirkjulegar umręšur. Žetta er spurning sem veršur aš leysa innan hverrar kirkju, ķ samręmi viš vitund žeirra. Į mešan ętti pįfagaršur ekki aš hafna rétti mótmęlenda til aš halda vķgslu sinni įfram į konum til presta, sérstaklega žegar ferli ašhneigingar kirkja eykst. Hinar mismunandi hefšir geta reynst jįkvęš įskorun til aš takast į viš ķ manns eigin kirkju.
Biblķan (Pįll) tekur ašeins fram örlķtiš mismunandi hefšbundiš hlutverk karla og kvenna ķ söfnušinum. Į žeim tķma ręddi enginn aš konur ętti almennt séš aš hafa minni réttindi. Hópur lęrisveinanna vissi hve mikilvęgt hlutverk t.d. Marķu eša kvenna almennt séš var, jafnvel į mešan fyrsta hvķtasunnuatburšinum stóš (hvķtasunnudagur). „Konan veri žögul ķ söfnušinum" hafši sannarlega ašra merkingu en sś sem sķšar var tślkuš og hefur lķtiš meš spurninguna um réttindi aš gera. En uppi eru efasemdir um hvort kirkjurnar geti tślkaš slķkt į sama mįta. Žvķ er ekki hęgt aš leysa žessa deilu ķ samhengi umręšunnar um sameiningu aš žessu sinni. Žeir sem halda aš žeir geti leyst spurninguna meš žvķ aš sameina hana spurningunni um sameiningu gętu oršiš fyrir vonbrigšum. Žaš er aš öllum lķkindum einfaldara aš leysa žessi umręšuefni ķ sitthvoru lagi. Žegar tķmi sameiningar nįlgast munum viš sjį hvaša kirkja er tilbśin aš gera hvaš.

4. Tilbeišsla Marķu eins og žekkt er ķ kažólsku kirkjunum og rétttrśnašarkirkjunum er ekki iškuš ķ kirkjum mótmęlenda, en ekki er litiš į slķkt sem ašalhindrun viš meiri einingu. Second Vatican Council samžykkti aš ķ kirkjusišaspurningum gęti leynst gagnlegur mismunur, samkvęmt višhorfum trśmannanna. Viš žekkjum t.d. višleitni prests į 5. og 6. įratuginum sem reyndi aš endurreisa einhvers konar tilbeišslu į Marķu ķ kirkju mótmęlenda.

5. Annarsvegar getur mašur skiliš aš lög kirkjunnar (CIC) sé viškvęmt umręšuefni žvķ aš įšur fyrr leiddu žau einnig til misnotkunar. En hlutverk hennar ķ dag ętti ekki aš snśast eitthvaš sem hindrar višleitni kirknanna til aš kalla fram meiri einingu. Sjįlf biblķan framfylgir ekki hlutverki hefšbundinna kirkjulaga ķ kažólsku kirkjunni. Žessa stundina į žetta viš eina kirkju. Hver kirkja getur haft og veršur jafnvel aš hafa sķn eigin lagaboš og žar meš sķn eigin „lög" upp aš įkvešnu marki, svo lengi sem hśn er eining eša jafnvel undireining. Kirkjurnar sjįlfar stjórna breytingum į slķkum reglum - svo lengi sem enginn vilji aš allar ašrar kirkju samžykki žęr įn umhugsunar. Žó aš einhver myndi vilja ręša aš taka viš stjórn CIC veit jafnvel kažólska kirkjan aš slķkt verk myndi krefjast nżs, sameiginlegs rįšs sem myndi bśa til eša setja saman nż, sameiginleg lög. Įriš 1983 ašlagaši kažólska kirkjan sķn eigin lög aš hinni nżju „gušfręši fólks Gušs" sem samžykkt var į Second Vatican Council įriš 1962. Žetta er žvķ ekki umręšuefni sem myndi hindra leišina aš einingu.

6. Annaš sem olli įgreiningi var spurningin um réttlętingu mannsins frammi fyrir Guši, annaš hvort af verkum manns eša af frelsaranum. Žar sem sameiginlegt įlit er til stašar į milli kirkna kažólikka og mómęlenda varšandi žessa spurningu žarf eiginlega ekki aš ręša hana.

Žaš vęri mögulegt fyrir kirkjur aš komast nęrri hvor annarri ķ sönnu alkirkjulegu samfélagi ķ staš žess aš pķna* Guš meš afmörkunum sķnum. Slķkt ętti aš gera „tilfinninganęmi og tillitssemi ķ garš annarra, meš žolinmęši og hugrekki, meš viršingu fyrir sannleika hennar„ (eins og Jóhannes Pįll pįfi II kallaši žaš). Samt sem įšur getur mašur upplifaš hina „almennu" kirkju ķ anda Jesś Krists, samanstendur af öllum sem fylgja Kristi į sinni eigin leiš og leitast viš „aš breyta eftir vilja föšurins"; skiptir ekki mįli hvaša kirkju žeir tilheyra eša hvort žeir séu mešlimir ķ einhverri kirkju, eša hvort žeir noti hugtakiš kristin trś alltaf. Žetta er grundvöllur „Vegir Krists" heimasķšunnar. Svona upplifun kemur ekki ķ staš ašferša til aš nį fram sżnilegri einingu. Gera veršur samt sem įšur tilraun til žessarar einingar; undirskrift į blaši nęgir ekki eins og sér.

*) Kirkjur eins og sś kažólska gętu fengiš innblįstur frį hinum tengdu skilabošum Krists śr réttrśnašarkristni Vassula Ryden, „The true life in God", vol. 1. Kažólska kirkjan lķtur į slķk skrif sem „einkainnblįstur" (sjį „Innblįstur og kirkjurnar"). Innihaldiš er samt sem įšur oft meira en įhugavert fyrir viškomandi einstakling. (Žessi heimasķša minnist einungis į skrifaš mįl til frekari upplżsingar og skilningur okkar er óhįšur žvķ.)

 Af hverju žarf ég kirkju eša söfnuš?

Žaš er aušvitaš mögulegt aš nį fram persónulegu sambandi viš Jesś Krist og Guš. (Sjį einnig sķšuna „Bęn...".) Žetta er ašalatrišiš. Jafnvel hvatirnar sem koma aš utan geta komiš beint meš handleišslu Gušs ef mašur tekur eftir hinum fķngeršu tįknum.

Žaš er samt sem įšur annaš stig į žessari tengingu sem getur ašeins komiš ķ ljós ķ söfnuši meš öšrum: „Hvar sem tveir eša žrķr eru saman komnir ķ mķnu nafni žar er ég mitt į mešal žeirra (Matt 18,19-20). Viš fyrstu žżšir žetta einfaldlega žaš sem textinn segir. Žessi upplifun vęri erfišari śr fjarlęgš, t.d. ef fólk samstillir hana, en hśn er žó möguleg. Dulspekingur gęti upplifaš žessa einingu įn hins munnlega samkomulags žó slķkt vęri of mikiš fyrir flesta. Fólk er yfirleitt ekki ķ stakk bśiš fyrir lķf einsetumannsins.

Žessi tegund af bęnafélagsskap getur leitt til venjulegra persónulegra hringrįsar. Mašur getur einnig fundiš žetta ķ sókn eša ķ öšru trśarlegu samfélagi sem passar viš einstaklingsbundna trś manns. Žś aš hefš sumra kirkja gęti lagt ofurįherslu į hlutverk žeirra fyrir trśmennina breytir žaš ekki tilgangi žess aš vera ķ söfnuši meš öšrum.

til baka.

Innsiglin sjö.

Eftirfarandi framtķšarsżn lżsir, fyrst af öllu, hinum „24 öldungum", hinum „sjö öndum frammi fyrir hįsęti Gušs" og hinum „fjóru lifandi verum" sem tilbišja Guš, sem framsetning į hinna mismunandi upprunalegu hęfileika og sköpun. Sķšan gat ašeins „lambiš" meš eiginleika Krists opnaš bókina meš innsiglunum sjö (Opinberunarbókin 4 - 8, 1). Žessi framtķšarsżn fer fram ķ himnarķki", ķ žessu samhengi į hinu gušdómlega svęši. Innihaldi innsiglanna er lżst, krafturinn er lżstur meš tįknum, hinir fjóru hestar og reišmenn litašir į mismunandi hįtt. Breytingar į žessu stigi, eins og myndir ķ draumi, hafa ašeins óbein įhrif į atburši jaršarinnar. 

Žrįtt fyrir ešli žessara stiga, beint ašallega aš žróun hins efnilega rķkis į stęrri skala, er sagt ķ upphafi: „Ég mun sżna žér žaš sem verša į eftir žetta" (eftir hina sjö söfnuši.) Į samsvarandi mįta stungu R. Steiner og Arthur Schult upp į frekari sjö „menningarheimum innsiglanna" į jöršinni sem tengjast hreinsun višeigandi stigs vitundarinnar. Hinn innblįsna bók śr kristni „Book of true life" frį Mexķkó śtskżrir innisiglin sem žau hafi įtt upphaf sķn į tķma „Kain og Abel" allt aš tķma fullnustu žeirra.

Žessi texti gerir žaš ekki mögulegt aš bera augljós kennsl į innsiglin meš hinni efnislegu jörš ķ dag. Ef viš hugsušum į sama mįta og vissar frjįlsar kirkju myndu ķ besta falli veik bergmįl fyrstu fjögurra innsiglanna vera ķ samręmi viš heimsstyrjaldirnar tvęr, jafnvęgiš į milli austur og vesturs og hungur og farsóttir. Įreitni sökum trśarbragša og stórslysa meš alheimsuppruna gętu fylgt į eftir loftsteinar, jaršskjįlftar, heimskautabreytingar - sjį einnig kaflann: „Hinar sjö skįlar reišar"

Į milli 6. og 7. innsiglisins eru textaheitin „žeir innsiglušu" og „mikill fjöldi hvķtra klęša į himnum".

Atrišiš ķ Jóhannesargušspjalli 2: brśškaupiš ķ Kana og Jesśs żtir śt kaupmönnum śt śr musterinu, meš sameiningar- og skuldbindingarešli sķnu, minnir okkur žegar į žessa kafla opinberunarinnar (samanber okkar kafla „Brśškaupiš ķ Kana" og „Hinn heilagi įkafi...", og Jóh 2)

Į mešan Jesś spįši fyrir ķ Jóhannesargušspjalli 5 um ašskilnaš andanna į milli žeirra sem höfšu gert gott og žeirra sem höfšu gert eitthvaš illt, lżsingin į hinum sjö innsiglum lżsir „Merking hinna śtvöldu sįla innsigli frį tólf ęttum".

til baka.

 

Bįsśnurnar sjö.

Framtķšarsżn englanna meš bįsśnurnar sjö į sér staš ķ „himnarķki" (Opinberunarbókin 8,2 - 11,19). „Bęnir hinna heilögu", „eldur altarins sem varpaš var ofan į jöršina", og einnig bįsśnurnar sjįlfar sem hljóšfęri notuš meš höfšinu (munninum) endurspegla andlegra sviš, eins og vęri ķ draumi meš slķkum tįknum. Žetta er uppruni breytinganna sem nį til jaršarinnar aš hluta til, žar sem żft er viš mismunandi tegundum skuggavera.

Žrįtt fyrir žetta andlega, ekki efnislega ešli „bįsśnanna", reyndu dulspekingar einnig aš lżsa žeim hér sem veraldlegum „menningarheimum hinna sjö bįsśna" eftir innsiglin. Žó erfitt sé aš finna leifar af slķku į okkar tķma vęri ekki mögulegt aš sjį hina žjįšu skóga og eitur ķ tengslum viš eiginleika 1. og 2. bįsśna. Ķ 3. bįsśnunni tóku sumir eftir žvķ aš blys féll į 1/3 įa sem hétu „vermouth" = Chernobyl, žaš žżšir žaš sama į stašbundnum tungum. 4. bįsśnan gęti undirstrikaš stjörnumerki eins og žaš sem įtti sér staš ķ mišjum įgśst įriš 1987 meš žrķhyrningi allra plįneta. Hluti af nżaldarhópunum hugleiddi žį įn žess aš vķsa til opinberunarinnar en meš vķsun til opinberunartölunnar 144.000 manns, kölluš „Rainbow Warriors" į tungu indķįna, um hiš meinta upphaf eša millistigsįstand į leiš til nżaldar. 5. bįsśnan - reykur frį brunni undirdjśpsins, jįrnengisprettur, fimm sįrsaukamįnušir... -gęti tengst Persaflóastrķšinu įriš 1991; 6. bįsśnan lķka sem gęti einnig sżnt jaršskjįlfta. 7. bįsśnan leišir til „musteri Gušs" įsamt leiftri og röddum, žrumum og reyk, gęti einnig haft innri, dulspekilega merkingu.

7. bįsśnunni fylgja einnig raddir: „Drottinn og Kristur hans hafa fengiš valdiš yfir heiminum og hann mun rķkja um aldir alda."; eitthvaš hefur aš minnsta kosti veriš įkvešiš į andlegu stigi sem hefur ekki veriš aš fullu gengiš ķ gegn į jöršinni. Mįttur „bįsśnanna" er sambęrilegur viš „ummyndunina į Tabor-fjalli (sjį okkar tengdu kafla og Matt 17) og meš kenningarnar ķ žvķ samhengi, einnig Fjallręšan, o.s.frv. (Sjį kaflan okkar „Fjallręšan" og Matt 5-7) 

til baka.

 

„Žrumurnar sjö" og spįmennirnir tveir.

Eftir 6. bįsśnuna „tölušu žrumurnar sjö" (Opinberunarbókin 10, 11, 14). Jóhannes į aš „innsigla" innihald žess og skrifa žaš ekki nišur. Žį „veršur musteriš męlt ķ himnarķki". Tveir spįmenn verša drepnir og endurlķfgašir. Hérna er hlišstęša viš upprisu Lasarusar frį dauša ķ gušspjöllunum (Jóh 11 og okkar kafli).

til baka.

 

Konan og drekinn.

Į öllum stigum atburšanna taka hin leišandi andlega völd žįtt sem og żmis naušug neikvęš öfl. Textinn śtskżrir stundum eina hlišina ķ meiri smįatrišum, į öšrum tķmum hina hlišina betur. Tįkniš į himni, „Kona klędd sólinni og tungliš var undir fótum hennar og į höfši hennar var kóróna af tólf stjörnum" (Opinberunarbókin 12) sżnir vafalaust „Sófķu" - grķska: viska - hina himnesku eša alheimsmóšur, ekki svo mikiš hliš móšur į jöršunni; sjį kaflann „fyrsti hvķtasunnuatburšurinn" į žessu vefsvęši. Minnst hefur veriš į hennar stundum višurkennda samband viš Marķu. Į gamals aldri bjó Marķa ķ helli, žar sem hina forna móšurgyšja Kybele hafši veriš tilbešin. Žetta var grķšarlega tįknręnt, į žann hįtt aš vera eitthvaš nżtt ķ žessu samhengi. „Barn" hennar ķ opinberuninni, barn himneskrar veru er fyrst af öllu himnesk sem „mun stjórna žeim meš jįrnsprota og mun sķfellt įminna fólk aš fylgja sķnu einlęga, sjįlfstęša hjarta, og žaš hlżtur aš vķsa til sérstakrar leišar sem hinn alheimskristur virkar. Sprotinn er ekki einungis tįkn fyrir konung heldur „žann sem hefur eitthvaš" og gęti einnig tengst hinum „himnesku gestgjöfum". Sjį kaflann „Hinar sjö skįlar reišar".

Hérna sjįum viš tengsl į milli andlegs ešlis „fótabašs" og Marķu frį Betanķu (Kaflinn okkar „Kristur og fótabašiš" og Jóhannesargušspjall 12,13). Einnig fylgir meš endurupptaka „nżrrar fęšingar" į sķfellt hęrri žróunarstigum.

„Drekinn" meš sķna neikvęšu engla er hiš gagnstęša. Ķ gegnum „Mķkael og engla hans" eru žeir sigrašir ķ alheiminum og kastaš nišur į jöršu. Himinn og jörš vernda žį nśna fyrir konunni. 

til baka.

 

„Sjöhöfša dżriš" śr sjónum.

Hin tvö neikvęšu öflin birtast einnig ķ žessari framtķšarsżn. Fyrst žvķ sem er beint aš žrįm og hugsunarleysi (Opinberunarbókin 13, 1-10; samanber kafla okkar „Freistingarnar" og Matteus 4, 5-11). Höfušin sjö eru sķšar tślkuš ķ opinberuninni sjįlfri sem „sjö fjöll žar sem skękjan Babżlon situr og fjöllin į sama hįtt sem „sjö konungar". Opinberunin sjįlf śtskżrir hornin 10 sem „10 konunga" sem deila sömu skošunum og veita dżrinu mįtt sinn.

„Fjöllin sjö" gętu minnt okkur mešal annars į Róm sem „borgin į sjö hęšum", einnig eru til frjįlsar kirkjur sem tślka „skękjuna Babżlon" sem pįfadóm. En žaš viršist hįlf langsótt og annar symbólismi fer ekki śt į žęr slóšir, žrįtt fyrir sagnfręšilegu vandamįl hinnar kažólsku kirkju. Opinberunarbókin 18:11-23 er tengt heimsvišskiptum. Sjį kaflann „Hinar sjö skįlar reišar, lok Babżlon...". „Mynd" dżrsins - samanber nęsta kafla Opinberunarbókin 14 - gęti tengst fölskum „myndum" (ķmyndunum) af Jesś. Žaš kunna aš vera tengsl viš hęnd margmišlunartękja sem er oft eins og fķkn eša trśarregla.

Hin undirliggjandi freistandi mįttur žessa „dżrs" mį umbreyta, sérstaklega meš aflinu sem lżst er ķ kaflanum okkar „Hśšstrżkingin" - Jóh 19, 1.

til baka.

 

„Dżriš meš hornin tvö" śr jöršinni.

Hér (Opinberunarbókin 13, 11-18) sjįum viš neikvęšum öflum beint aš efnislegum hömlum („innbyggš naušsyn"). Samanber kafla okkar „Freistingarnar" og Matteus 4, 1-4.

Hugmyndin um aš merkja fólk į enni žess eša į hęgri hendi, sem og talan 666 ķ žessum köflum, sem naušsyn til aš geta keypt og selt, mį nś žegar greinilega finna ķ atburšum heimsins. Möguleikarnir į nettengingum meš skipti į persónulegum gögnum, įvķsanakortum, eša alžjóšlegum bankakóša 666, strikamerkiš meš žremur tvöföldum lķnum sem afmörkun = 666 ķ žessum kóša, tękin sem žróuš voru ķ Kanada eša žegar prófuš ķ Malasķu viš persónuleg auškenni į enninu eša hęgri hönd, gęlunafniš „La bźte" = franska „dżriš", fyrir gömlu evrópsku višskiptamišstöšina ķ Brussel og svo framvegis sżnir tilhneigingu, hvort sem hśn er mešvituš eša ómešvituš og jafnvel til gamans gerš. Hiš biblķulega „dżr śr jöršinni" er nįkvęmlega eins og „skuršgošiš Mammon".

Frekari tilhneiging, sem er ekki aš fullu lokiš, er aš vinn aš hinum sķvaxandi, dramatķsku umhverfistengdu vandamįlum. Fyrst meš gagnslausum, tęknilegum umhverfis- „fegrandi mešulum" og sķšan tękniveldis umhverfis-ofrķki ķ staš žess aš lįta įhrifarķk mešul lżšręšis gerast, meš stušningi fólksins. Gangvirki stjórnunar gengur getur meš žvķ aš višurkenna ešli sitt. Žetta ferli er tengt öflunum sem minnst er į varšandi „Krżning žyrnikórónunnar" (kafli okkar og Jóh 19, 2-3)

Ķ köflunum um drekann og dżrin tvö eru endurminningar hvaš varšar nśtķmann ekki endilega öll sagan. Allt hefur sinn gang, eins og viš minntumst į, ekki bara į hinni efnislegu jörš. Ķ eftirfarandi framtķšarsżn144.000 (Opinberunarbókin 14) birtast margar verur og englar hver į eftir annarri sem „skera upp" tvo mismunandi hópa į jöršinni. Žeir sem tengdir eru dżrinu er kastaš ķ „reiši-vķnžröng Gušs hina miklu", sem žżšir aš nįttśruöflin munu rįša framtķš žeirra. En aš lokum kennir opinberunin enga „eilķfa fordęmingu"; aš lokum getur allt fundiš leiš til Gušs; og ķ ęšri merkingu er allt umvafiš Guši. Samanber Opinberunarbókin, 22, og tengdur kafli į žessari sķšu um hina Nżju jörš...

til baka

 

Hinar „sjö skįlar reišar", endalok „Babżlon", og endurkoma Krists į dómsdegi.

Žeir sem voru stöšugir frammi fyrir dżrinu og mynd žess birtast ķ nęstu framtķšarsżn, į tilvistarsviši sem umoršaš er „glerhaf eldi blandaš". Frį „musterinu į himni" koma sjö englar aš nżju meš „sķšustu sjö vandamįlin" ķ "skįlum reišar Gušs" til aš hella śr žeim į jöršina, į „hafiš", į „fljótiš", į sólina, yfir „hįsęti dżrsins", ķ fljótiš „Efrat" og yfir „loftiš" (Opinberunarbókin 15, 5-21).

Annarsvegar sjįum viš enn ęšra stig vitundar aš verki; į hinn bóginn veldur žetta enn dżpra og tilvistarlegra fjašrafoki allra žįtta į jöršinni og hinn sżnilega hluta į alheiminum ķ kring. Fleišur, eitur, žjįningar, eldur, myrkur, neikvęšir „andar" og stórslys į heimsvķsu meš landreki, landi sem sekkur eša flóši, loftsteinahrķš, žar į mešal ašskilnašur hinnar efnislegu sišmenningar „Babżlon" ķ žrjį hluta og eyšilegging hennar (Opinberunarbókin 17, 18, 24). Möguleiki eša „tķmagluggi" fyrir atburši af žessum toga sżndu sig žegar meš 6. innsiglinu.

Hér er einnig möguleiki į aš nota lengri tķmabil sem grunn. „Lokaręšur" Jesś (t.d. Mark 13) og margir spįdómar sem komur fram eftir opinberunarbók Jóhannesar stinga einróma upp į mišlęgan atburš į įrunum ķ kringum 2000 sem breyta öllu aš nżju. (Sjį aš ofan: „Um mešhöndlun opinberana"). Vķsindalegar uppgötvanir hvers mikilvęgi hefur enn ekki veriš višurkennt benda ķ sömu įtt. Hinn grķšarmikla minnkun į jaršsegulsvišinu sķšustu 200 įr og óvanalegur fjöldi jaršskjįlfta og eldsumbrota į sķšustu įrum; og aš sólin varš „bjartari" įriš 2003 sem var óhįš hefšbundinni hringrįs sólarvirkni eins og hįmark žess sķšan 1999/2000, sżna žeim sem eru vakandi aš eitthvaš óvenjulegt sé aš fara aš gerast.

Ef aš segulskautin breytast mikiš eša ef segulsvišiš fellur saman og endurbyggist ķ öfuga įtt, eins og hefur endurtekiš gerst ķ sögu jaršarinnar, myndi žaš einnig leiša til róttękrar jaršfręšilegrar breytingar. Žetta yrši ekki einungis staša fyrir mannkyniš heldur įbyggilega nżtt jaršfręšilegt tķmabil aš auki. Ef hiš segulmagnaša „Van Allen Belt" sem umkringir jöršina myndi tapa sķnu lķklega verndarhlutverki gegn ögnum og „geimryki" ķ óžekktan tķma gęti hin spįmannlega loftsteinadrķfa aušveldlega oršiš aš veruleika.

Skilningur okkar og annarra ašila gefa til kynna aš hin ķtarlega eyšilegging sem sumir höfundar óttast muni ekki endilega eiga sér staš, hvorki ķ formi žrišju kjarnorku-heimsstyrjaldar, né sökum grķšarlegs umhverfisslyss, né sökum segulskautabreytinga eša möndulbreytinga eša breytinga hvaš varšar geiminn. Margt hefur ķ grunninn breyst hvaš varšar slķkar framtķšarsżnir.

Žar sem opinberunarferli meš gušdómlegum įkvöršunarstaš og stjórnun margra nįttśrulegra ferla af sjįlfselskum mešlimum mannkynsins og „elķtu" viršast bęši vera til, sem og viss jįkvęš mannleg įhrif, gętu takmarkašar breytingar į jöršinni, t.d. „nżjar ašlaganir" į stjarnfręšilegan skala, veriš óhjįkvęmilegar, fyrir utan breytinga į mannkyninu og vitund žess.

„And-kristnar" einręšistilraunir fólks sem vill halda ķ völd sķn og einnig stytting eša endi žessa gamla tķma meš breytingu meš alltaf žremur dögum ķ myrkri hefur oft veriš spįš fyrir um. Ekki er lengur hęgt aš vķsa žessari breytingu į bug sem vitleysu. 

Ķ žessu sambandi, framtķšarsżn varšandi Marķu frį Garabandal (Spįnn) inniheldur spįdóm varšandi „Stórvęgilega ašvörun" sem sżnir öllu fólki hvaš žaš žarf aš gera innra meš sér til aš yfirbuga breytingarnar, sjį einnig Jóh 16:8; Opinberunarbókin 14:6-20 - ef žaš vill stjórna umbreytingunni ķ ljós Gušs - sjį einnig Jóh 16:13. Žetta er tengt teikn į lofti. Innan įrs eftir žennan atburš er kunngjört um „Stórvęgilegt (lękninga) kraftaverk" - skilur eftir „teikn" ķ Garabandal. Svo lengi sem mannkyniš myndi aldrei snśa blašinu viš, sķšar dómsdagur meš eldi af himni („skįlar reišar Gušs") er sagt muni koma - Opinberunarbókin 16; sjį einnig Matteus 24:28. (Franz Speckbacher, „Garabandal" S.120 - German; Žś getur leitaš aš efni į žķnu tungumįli ķ bókabśšum eša į vefnum meš leitaroršinu „Garabandal").
Mögulegur undirbśningur, fyrir utan aš breyta lķfi sķnu, aš bišja
til hins heilaga anda nśna.

Nżrri „bošleišir" frį öšrum ašilum - sjį kaflann „Um mešhöndlun spįdóma" - kalla žetta umbreytingu ķ gegnum „nśllsvęši" en eftir žaš fara žeir sem hafa žroskann til ķ gegnum alheims-andlegt aflsviš į jöršu - oft ónįkvęmlega kallaš „Photon Belt" - og gętu lifaš meš eiginleikum „léttra lķkama" ęšri vķdda ķ efnislegum raunveruleika (sjį kaflana „Upprisan" og „Frišarrķkiš").

Frelsunargjöršir voru tilkynntar, fólk var tķmabundiš „sótt" af Kristi (samanber Opinberunarbókin 14, 14-16) eša af englunum af fólki sem var undirbśiš, eša tķmabundnir brottflutningar og frekari ašstoš af vinįttum geimverum. Žaš veltur į hverjum og einum hvašan hann/hśn vonast eftir ašstoš. Žar sem bęši ljós og myrkur mį finna ķ alheiminum stendur mašur frammi fyrir lķklegum margbreytileika af atburšum og žaš er gott aš spyrja Guš um tilsjón hans ķ öllum ašstęšum og beita hęfileikum manns til aš gera nįkvęman greinarmun - žvķ žetta er sérstaklega veraldleg leiš til aš finna einingu - ķ samhengi nżrra afla sem koma til stašar aš ofan.

Žetta stig mešhöndlar ķ grundvallaratrišum sķšustu mögulegu įkvöršun ķ sįlu hvers einstaklings sem varšar hvort mašur vilji halda įfram aš taka žįtt ķ žróun aš hinu komandi „frišarrķki" sem Guš undirbjó jöršina fyrir. Žessu stigi lżkur meš „endurkomu Krists į dómsdegi". Sjį einnig Opinberunarbókin 19, samanber Opinberunarbókin 12; Pos 1:6-8. Hann kemur ekki einfaldlega sem manneskja fędd į jöršu heldur sem kjarni nokkurs sem er mun ķtarlegra – nįlgun himnarķkis Gušs (og lengra) og jaršarinnar ; anda, (huga og) lķkama. Samt sem įšur er Kristi lżst eins og hann komi til baka sem raunveruleg vera, ekki ašeins sem mįttur hans hefši mannkyniš upp ķ andlegt veldi, eins og sumir nśtķmahópar stinga upp į. Žetta skiptir öllum mįli, ekki bara kristna menn. Kóraninn lżsir einnig endurkomu Krists į dómsdegi sem vitnisburši fyrir fólks sitt į „dómsdegi". Mašur getur įlyktaš af spįdómum margra annarra trśarbragša aš spįmenn žeirra munu einnig spila įkvešiš hlutverk į sama tķmabili, aš hjįlpa fylgismönnum sķnum aš skilja hvaš er ķ gangi.

Žaš er einnig skref ķ opinberuninni, hugsanir varšandi refsingu eru óvišeigandi. Žetta er frekar hluti af hugtaki sem er rökrétt ķ sjįlfu sér og bendir į frekara stig žróunar lķfs į jöršinni. Įskorunin er aš upplifa žaš sem gagnkvęma umbreytingu ķ ęšri hluti žar sem hvert okkar mun finna stašinn til aš leišrétta žróun okkar. Sį sem meštekur og beitir hinum endurnżjandi öflum į réttum tķma og meš góšum vilja getur upplifaš hina jįkvęšu hliš žessu en finnur einnig fyrir žjįningu heimsins. Žeir sem vilja į hinn bóginn ekki višurkenna hin nżju öfl upplifa žau sem eitthvaš sem kemur aš utan. Žaš er raunverulegt ešli „dómsdagsins" ķ skilningi opinberunarinnar. Mašurinn hefur frįbęrt frelsi til aš taka sķnar eigin įkvaršanir en, eins og svo oft ķ lķfinu, veršur hann aš taka įkvaršanirnar į réttum tķma, annars er engin įkvöršun möguleg. Žeir „hįlfvolgu" (Opinberunarbókin 3:16) / „įhugalausu" eru ekki metnir mikils ķ opinberuninni (Sjį „Kirkjurnar sjö" meš aukasķšu). „Ašskilnašur andanna" er hluti mišju atburša opinberunarinnar, į leiš til lokaeiningu.

„Plįgurnar sjö" - sś sjöunda enda meš rödd frį himni „Žaš hefur gerst (žvķ er lokiš)!" - žetta er hlišstęš viš orš Jesś į krossinum „Žessu er lokiš (aflokiš)!". Sjį t.d. Jóh 19, og kafla okkar „Krossfestingin".

Į dulspekilegan mįta eša meš viškvęmni getur mašur žegar upplifaš ķ dag hvernig jöršin žjįist og öskrar į hjįlp er hśn undirbżr sig fyrir „erfiša fęšingu". Krossfestingin og greftrunin sem umbreyting aš upprisu varšar alla jöršina og įhrif žess nį śt fyrir hana. Hérna getur mašur einnig fundiš umbreytingu frį krossinum og įstandi śt fyrir lķfiš og daušann ķ upprisu sem virkar sem heild. Žegar horft er į žaš frį žessu sjónarmiši geta skref „sķšustu plįgnanna" gerst įn hamfara eins og žau vęru endalok heimsins.

Žar sem žessi spįdómur er flókinn (sjį fyrsta kaflann „Opinberun Jóhannesar") gęti hin raunverulega žróun heimsins veriš hįžróašri heldur en hśn viršist vera fyrir fólki sem horfir į įkvešin atriši spįdómsins, sem birtast ekki aš fullu. Önnur svęši sżna plįgur sem eru enn „hįžróašri" heldur en žęr sem lżst er ķ opinberuninni.

Višbót: Nżju bękur Wladimir Megre um hina fróšu konu Anastasķu frį Sķberķu hafa einnig aš geyma innri žekkingu varšandi žaš aš hinum gömlu kerfum hamfara į heimsvķsu megi breyta og hįmörkun alls meš hjįlp fólksins og ķ samręmi viš Guš er markmišiš. En žaš žżšir ekki aš nśtķmaheimurinn geti haldiš įfram eins og hann er ķ dag. (į žżsku: netfang: wega@verlag-wega.de. Fyrsta bókin į ensku gęti hafa veriš śtgefin af kanadķskum śtgefanda.) Vegir Krists er óhįš verkum annarra og styšur ekki sjįlfkrafa öll efnisatriši bóka eša heimasķša.

Spurning:
Vil ég aš Jesśs Kristur birtist gjörla aftur, eins og spįš hefur veriš fyrir, umbreyti lķfi mannanna og heiminum?

til baka.

Aukagluggi: Framtķšarsżn (į ensku og žżsku vefsvęšunum okkar).

 

Hiš (raunverulega) „žśsund įra frišarrķki".

Eftir umbreytinguna ķ gegnum tķma hinna „sjö skįla meš sķšustu plįgunum" fylgir alheimsframtķšarsżn Krists sem snżr aftur frį himnum sem reišmašur į hvķtum hesti „kallašur Trśr og Sannur…orš Gušs" meš himnaheri klędda hvķtu (Opinberunarbókin 19). Žetta į ekki viš nśtķmalegan mannlegan „hjį-Krist". Hins „falski spįmašur" (meš falskar/einhliša hugmyndir um Jesś, eša um hvaš er kristiš...) er steypt af stóli. Hiš „žśsund įra frišarrķki" (Opinberunarbókin 20, 1-6) er ekki hefšbundiš „heimsveldi". Hin „stóra vél" žjóšfélagsins, hin ytri neikvęšu öfl og opinberun žeirra er hrakin į brott.

Hérna finnum viš einnig andlegan dómsdag. Žżšing Opinberunarbókin. 20:4 - "... žeir lifnušu" uppfyllir ekki aš fullu hina upprunalegu merkingu, žaš er einfaldlega „... žeir lifšu", (eins og žaš var bókstaflega žżtt ķ nešanmįlsgreinum „Elberfelder-biblķunnar"). Hvaš varšar sįlirnar gęti žetta žżtt „aš lifna aš nżju" en fólk sem fylgdi ekki dżrinu gęti einnig haldiš įfram aš lifa į jöršinni. Žaš vęri misskilningur aš halda aš allir af žeim verši aš deyja.

Žetta stig er tengt upprisu Krists (kafli okkar og Jóh 20 - 21). Jafnvel ķ texta sjįlfrar opinberunarinnar er žaš kallaš „fyrsta upprisan".

Ekki hefur enn veriš bundinn endi į hin neikvęšu öfl, samt sem įšur žarf aš vinna meš ófullkomleika einstaklinga, sem er nśna aušveldara.

Eftir „žśsund įr" birtast dreggjar af samansöfnušum neikvęšum öflum til aš verša leyst upp. Sjį nęsta kafla.

til baka.

 

Hinn nżi himinn, hin nżja jörš og hin „nżja Jerśsalem".

Eftir hin „žśsund frišarįr" fyrir dómi į žeim daušu voru „bękur opnašar" sem sżndu atburši „og ... bók lķfsins" sem sżnir įstand manns sem stafar af žvķ. Ašeins eftir sķšari gagntakandi eld og hinn nżlega her og žegar hinu „illa" hefur veriš kastaš śt ķ „dķkiš sem logar af eldi og brennisteini" (Opinberunarbókin, eftir 19:19-20:3 nśna ķ 20:11-15) mun hinn nżi himinn og hin nżja jörš nįlgast. Hin raunverulega lengd tķmabilanna er órįšin.

Kjörorš Krists eru „Sjį, ég geri alla hluti nżja" - įn undantekninga (Opinberunarbók 21:5). Hin „nżja sköpun" er samt sem įšur lķk hinum eilķfu gildum sem įšur birtust bęši ķ hverjum einstaklingi og į stęrri skala. Nśverandi ašgeršir eru einnig mikilvęgar fyrir žį sem eiga von į žvķ aš opinberunaratburšir muni brįšlega eiga sér staš.

Į hinum nżja himni, sem minnst er į ķ textanum į undan jöršinni og hinni nżju Jerśsalem, er bent į nokkuš lķkt alheimsupprisu. (Samanber kaflann „Upprisan" og Lśk 24, Mark 16). Hingaš til hafši įhersla lżsingar veriš į jöršina, en nśna veršur mikilvęgi atburša fyrir sżnilega og ósżnilega „himinn" ķ forgrunni. Hér er ekki veriš aš vķsa til hinn eilķfa himinn Gušs sem nęr śt fyrir tķma og rśm, hann er óbreyttur, heldur heima sem skapašir hafa veriš. Hin smįa plįneta gęti reynst meira en „žróunarrķki" jafnvel į alheimsskalanum; en lausn į vandamįlum hennar gęti reynst mjög sérhęft, langsótt verkefni. Hiš vafasama ešli sökum mikils frelsi mannanna og flękju ķ efnislegum mįlefnum er ekki aš finna ķ öllum mögulegum „byggšum" heimum, samkvęmt Lorber og fleirum. Hin neikvęšu öfl sem kastaš var į jöršina og nśna ķ „dķkiš sem logar af eldi og brennisteini", samkvęmt framtķšarsżnum Jóhannesar, er ekki aš finna ķ öllum heimum. Į sama hįtt og Jesś hafši įhrif į mannkyniš, umbreyting alls mannkyns į jöršinni meš Krist myndi vafalaust hafa frekari, śtbreiddari įhrif.

Hin žį endurnżjaša „nżja jörš" og tengdur atburšur hinnar „nżju himnesku Jerśsalem" sem kemur nišur til jaršar mį bera saman viš hvķtasunnuatburšinn, en hér einnig į alheimsskala. Žetta er ekki hin landfręšilega Jerśsalem. Jöršin er į móti ašliggjandi alheimi į mismunandi svišum.

„Engin bölvun mun framar til vera"/önnur žżšing „śtlęgir hlutir verša ekki lengur til"…ekki fleiri neikvęši öfl", „ekkert myrkur" (Opinberunarbókin 22:3). Žar af leišandi žżšir žaš aš neikvęšum öflum er einnig komiš til skila, hinum ašskilda heimi er nś lokiš. Ķ fyrsta sinn birtist heimurinn sem mešvituš heild, rķki, sem mį sjį fram į ('nįlęgt Guši') ķ framtķšarsżnum og svo framvegis, en ólżsanlegt. Veikt afrit af žessu įstandi vęri žegar, byrjaš er frį einhverjum punkti ķ innra lķfinu, hęgt vęri aš fylla ašra hluta meš lķfi, sem er upplifun sem getur įtt sér staš į veginum; „Allt er tekiš meš". Ķ Guši sjįlfum er hin ęšri eining alls žegar til stašar

Hiš gušdómlega módel sköpunar, Alfa, og hin nżja sköpun meš öllum verum endurtengdum öllu ķ Guši į mešvitašan mįta, Ómega, upphafiš og endirinn, varš samsvarandi en samt var A og Ó til stašar. Žvķ er „endirinn" meira en upphafiš, žó aš upphafiš hafi žegar allt aš geyma. Sem tilhneigš til aš verša eins ķ öllum litlum hlutum, t.d. ķ manneskjunni sem gengur ķ gegnum allt į mešvitašan hįtt, žessi atburšarrįs er jafnvel žegar žekkjanleg.

Žś getur séš töfluna „Frumgeršir (módel, tįkn) frį frumsögunni - upplżst af biblķunni - til Jesś og framtķšarinnar". (į okkar ensku og žżsku sķšum)

Aš auki er bent į hér aš samkvęmt framtķšarsżn R. Steiner tengjast atburšir hinnar „nżju jaršar" einum af žremur nżjum „jaršarholdgunum", fylgja hver annarri ķ meš grķšarlöngu tķmamismuni. Hér skal minnst įaš ešli hinnar biblķulegu „nżju jaršar" į rętur sķnar aš rekja śr öšru ferli en holdgunartakti eins og reiknašur hefur veriš, t.d. heimsmyndarfręši hindśa einnig fyrir plįneturnar og alheiminn. Ef slķkt er tekiš alvarlega nęr žetta śt fyrir Sęmandi og Rotnun sem viš höfum tališ satt til žessa dags og fer ķ ęšri og ęšri „įttundir" eša „spķrala".

Jafnvel til samanburšar viš mögulegar upplifanir ķ dag hverfur aš fullu afstaša margra gušfręšinga varšandi žaš aš opinberunin hafi einungis aš geyma dęmisögur til įminningar įn raunveruleika.

Dęmisögur Jesś ķ gušspjöllunum voru fengnar frį lķfi fólks til aš śtskżra įkvešna hluti. Sķšar, en samt ķ lķfi hans į jöršinni, lagši Jesś įherslu į aš hann myndi ekki lengur nota dęmisögur heldur tala į opinskįan mįta ķ samskiptum sķna viš lęrisveinana. Opinberunin į ekki upptök sķn ķ mannlegu lķfi; all stašar žar sem textinn sjįlfur veitir śtskżringar er beint „samręmi"; į žvķ vitundarstigi eru hlutirnir sem sjįst „virkilega til", eins og upplifanir andlegra rannsókna, t.d. žęr er tilheyra R. Steiner Opinberunin minnir samt sem įšur į, t.d. svo hęgt sé aš fara frį guš-fręši ķ „guš-iškun"; til aš skoša žaš sem „er ķ loftinu" og „leyfa Guši einnig aš birtast öllum ķ nśtķmanum". Guš hefur įhrif ķ gegnum fólk - en ekki ķ gegnum handahófskenndar gjöršir fólks: manneskjur eiga ekki aš leika Guš eša opinberunina. Mašur getur žróast sķfellt meira ķ takti viš įętlun Gušs fyrir heiminn - Sköpunarkerfiš.

 

Til baka ķ innihald žessa hluta

 

Lokakafli meginhlutans: Kristna višhorfiš

Hinn sanni „kristindómur" er sjįlfur Jesś og aš leita aš tengingu viš hinn nśverandi Krist ķ okkar innra lķfi „Leitiš og žér muniš finna". Besta leišin til aš skilja hann er aš hafa oršręšuna viš hann į alvarlegan mįta og vinna śr hvötum ķ manns eigin lķfi. Žessir kaflar hafa veriš skrifašir til hvetja žį sem hafa įhuga til aš framkvęma einmitt žetta.

Önnur leiš, sem gęti veriš tengd „bestu" leišinni sem nefnd er aš ofan er aš finna fyrir hverjum eiginleika Jesś og aš fęra žį inn ķ lķf okkar smįm saman. Feitletrušu kaflarnir (ķ megintextanum) gętu veriš gagnlegir ķ žvķ skyni.

Žaš sem žessir mismunandi eiginleikar eiga sameiginlegt og žaš sem hęgt vęri aš śtlista nįnar er aš Kristur er augljóslega fyrir utan „mótsagnir" (tvķskiptingu) žessa heims. Hann blandar ekki heldur žessum tveimur hlišum saman heldur eru višhorfin sem hann bendir į „žrišja leiš" sem hefur getur innihaldiš hiš gagnlega og stöšuga sem ķ öllu bżr, eins og žaš birtist frį öšru sviši, umbreytir žvķ sem hefur haršnaš. Sjį einnig töfluna ķ lokin.

Frekari afleišingar geta įtt uppruna sinn ķ eiginleikunum į milli eldri og nżrri tilrauna ķ okkar nśtķmažjóšfélagi. Margir žessara hópa hafa nokkuš naušsynlegt aš segja, sem hefur ekki veriš tekiš til ķhugunar af öšrum hópum, t.d. žvķ menn eru flęktir ķ samanburši į śreltum hęgri og vinstri samanburši. Deilur į milli žess gamla og nżja munu ekki hverfa - allavega ekki ķ fyrirsjįanlegri framtķš - en skipta mį śt ósveigjanlegri stöšu og greinilegum mótsögnum fyrir oršręšum, skapa nżja umręšu; t.d. getur mašur žjónaš Guši eša tekiš viš peningum sem Guš manns. Slķkt myndi gera fólki sem er sama sinnis aš hittast og vinna aš nżjum verkefnum saman - įn žess aš allt endi ķ einhliša umręšu aš nżju. (...)

Marga ašra hluti sem ręddir eru ķ žessum köflum mętti hrinda ķ framkvęmd, fara śt fyrir rannsóknina ķ samręmi viš einstaklingsbundna žróun og kraft - žó sum sjónarmiš séu dreifš og ekki alltaf endurtekin ķ hverjum kafla.

Slķk rannsókn nęr śt fyrir žį venju margra gušfręšistefna og annarra stefna aš „nota" Jesś ķ sķnum vel meintu, einhliša sjónarmišum į hlutum. Ķ žessu skyni er lögš įhersla į kaflana sem passa viš žeirra skošun og ašrir kaflar eru eyddir meš śtskżringum, breytt um merkingu žeirra eša žeir hunsašir. Höfundar gušspjallanna geršu sér grein žvķ aš fjölhęfni Jesś mį betur śtskżra meš hjįlp margra heimilda. Žeir voru nógu skynugir til aš įtta sig į hve mismunandi hin mismunandi sjónarmiš voru. Margir gušfręšingar héldu samt sem įšur aš žeir hefšu gert mikla uppgötvun meš žvķ aš finna mismunandi heimildir meš mismunandi sjónarmiš falin inni ķ gušspjöllunum sem hafa veriš lįtin ganga ķ erfšir, t.d. svokölluš „Q heimild"; tengd vanhugsašir spurningu sem höfundarnir gętu hafa haft rétt fyrir sér meš. Nśna er aušvelt aš įtta sig į aš hver höfundanna gęti hafa haft aš mestu leyti rétt fyrir sér, fyrir utan einstrengingshįtt žeirra. Žetta gęti reynst nż hvöt fyrir hina alkirkjulegu hreyfingu.

Fólk sem samsamar sig öšru trśarlegum hreyfingum eša hugmyndafręšilegum bakgrunni, en hefur jįkvęšan įhuga į hinni kristilegu nįlgun, hvorki ónęmt né yfirboršskennt, eša sem getur séš eitthvaš gagnlegt ķ žvķ getur vafalaust lęrt eitthvaš nżtt. Alveg og eins höfundur žessara greinar kynntist alls konar mismunandi hópum og fór aš meta žį. Ķ dag hafa sumir fulltrśar eša mešlimir annarra trśarbragša fariš aš višurkenna vissa eiginleika Jesś, į mun bersżnilegri mįta en margir gušfręšingar. Žaš er erfitt aš śtskżra žetta į efnislegan hįtt, en žetta gęti kallaš fram hugsanir hjį žeim.

Fyrir utan žetta er ekki hęgt aš setja Krist į leigu af hinum mismunandi söfnušum kristindóms. Nįlgun hans getur gefiš fólki einingarstyrk meš miklum fjölbreytileika - įst į mjög djśpum og alvarlegum vilja og samręmda orku. Žetta jafnar samt sem įšur ekki śt allan įgreininginn, en gerir žvķ sem er samrżmanlegt aš lifa saman og gera žaš sem er ósamrżmanlegt sżnilegt. Kristnir menn hafa oft neitaš af lįta af hendi mįtt Krists til aš sameina (til aš gera samleitiš) mismunandi hugsanastefnur heimsins. Ķ žįgu žess aš bjarga jöršinni er kominn tķmi til žess aš kristnir menn velti fyrir sér sķnu raunverulega verkefni - ef gengiš er śt frį žvķ aš žeir vilji virkilega hugsa um sjįlfa sig sem kristna menn. 

Tafla: Kristiš višhorf: Ķ heiminum, en ekki af heiminum

Til baka ķ efnisinnihald žessa hluta

Ķ hluta žrjś: Önnur efnisatriši

Ķ hluta fjögur: Gamla testamentiš og framlag sökum oršręšu viš önnur trśarbrögš

Ķ upphafssķšuna meš frekari framlög.

Žś getur sent tölvupóst til Ways-of-Christ (ef mögulegt er skal skrifa žżsku eša ensku; annars skal skrifa stuttar setningar og gefa up tungumįl žitt.)

Tilvķsanir ķ önnur tungumįl og réttindi.

 .

Žżska og enska textann į netinu er nśna veriš aš raungera. Viš getum ekki tryggt 100% nįkvęmni žżšinganna į öšrum tungumįlum en žżsku og ensku. Žér er heimilt aš prenta efni af sķšunni og gefa afrit af žvķ til einstaklinga sem hafa įhuga į žvķ įn žess žó aš gera breytingar į efnisatrišum žeirra.

Stuttar tilvitnanir śr biblķunni, byggšar į mismunandi žżšingum, eru višbętur viš samsvaransi kafla megintexta Vegs Krists. Hafa skal žó ķ huga aš slķkir einkennandi stašir geta ekki komiš aš fullu ķ staš rannsóknar eša hugleišslu į öllum köflum gušspjallanna.